Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Vaika - i neutralia aplinka. Kurgi ne. Dar puikiai pamename, kaip vaikas buvo uzdarytas i "neutralu" Vaiko Raidos Centra pono Uso pageidavimu. :)
Prieš postringaujant, nors S. Beliackino darbus pasiskaitytų.Seniau kažkur susirinkime smerkimo tekstus paruošdavo ir paplatindavo, po to visi kartodavo, taip ir dabar. Lietuva susiskaldė į mąstančius ir mėgdžiojančius papūgas. juk išliks ta informacija, pačių teksto kartotojų vaikai skaitys, ar nebus gėda. Akivaizdu, kad vyksta keisti dalykai, dėl ambicijų ar dar dėl rimtesnių priežasčių trikdomas vaiko gyvenimas.Ji gyvena normaliomis sąlygomis, kam reikia pulti griebti. Rodos, kad visų protingų protas išėjo pasivaikščioti.Kur ją žada įkurdinti ir kam patikėti globoti? Neaišku, kaip ji būtų mokoma. Jau buvo parinkta vieta vaikų psichikos ligoninėje. Tik giminės gali apginti vaiką nuo absurdiškų sprendimų. Kodėl niekasiš kvazi teisingumo saugotojų nevaitoja, dėl tokių veiksmų.
Jei neturi ką rašyti, tai ir nereikia. Tuščiai virpinti orą nėra jokios prasmės. Mergaitė gimė ir augo Kedžių namuose, kodėl ji turėtų kažkur būti kitur, jei ji čia mylima ir savų žmonių apsuptyje jaučiasi saugi. Ar rašo žmogus, kuris nieko neskaito, ar nori subtiliai išmanipuliuoti, siūlydamas būdą mergaitę iš saugios vietos patalpinti ten, kur ją galėtų pasiekti tie kurie suinteresuoti ją neutralizuoti , kaip liudininkę.
Tik nereikia ponas Žutautai mūsų mulkinti:"lygias dalis: vieni – už teisėją Neringą Venckienę, kiti – už dailią merginą Laimutę Stankūnaitę. O mažoji mergaitė, dėl kurios dabar varžomasi, liko nuošalyje." tai ne dviejų moterų konfliktas...tai epzodas ištisos corupuotos teisėsaugos veikos, tai valstybės išdavystė...
Kauno žudynių byla – ant „sprogimo“ ribos? Arba kodėl iš tiesų saugoma L.Stankūnaitė?
Išsamiau skaitykite
w w w komentaras.lt/?p=14763
Nelabai čia ką perskaičiau...?! Kas čia per neutralios aplinkos... ?! Per daug laiko yra praėję, kad čia būtų kam nors kas nors labai neaišku ir, kad reiktų čia nei šį nei tą rašinėti. Apie šlepetes irgi visi žino. Tas kraupus vaiko vežimas į Vaikų raidos centrą man iš galvos neišeina. Pasirodo, kad taip gali atsitikti... Atrodo, kad ten niekas neliko kaltas...?!
Sklando kalbos, kad jeigu mergaitė per prievartą iki pedofilijos bylos pradžios iš Venckienės namų nebus paimta, baiminamasi, jog Stankūnaitė gali atskleisti, kas vyko pas jos seserį, kai jai buvo pasakyta „susirinkti daiktus, pas tave atvažiuos“.
atskirta nuo tikros seimos ir padaryta protiskai neigalia, kad paneigtu pedofilu egzistavima? Tai uz ka kovoja gerb. Venckiene? Manau , kaip tik kad mergaite liktu nesuluosinta galutinai
O gal teisėjas V. Kondratjevas, priimdamas mergaitei nepalankų sprendimą, suklydo? Juk sakoma, kad klysti yra žmoniška. Jeigu teisėjai turėtų neklaidingumo dovaną, tuomet ir Konstituciniame Teisme užtektų jų vieno, o ne viso būrio.
Kad teismų sprendimai neretai būna klaidingi, parodo jau istoriniu tapęs pavyzdys. 1980 metais Lietuvos TSR Aukščiausiame teisme buvo nuteisti ilgiems metais kalėti trys žmogaus ir tautos teisių gynėjai, apkaltinti valstybės ir visuomeninės santvarkos silpninimu. Jie buvo nuteisti kaip „ypatingai pavojingi valstybės nusikaltėliai“. Suprantama, kad tą bylą sudarė KGB.
Tačiau gavosi paradoksas. 1989 metų kovo mėnesį Lietuva buvo dar sovietinė. Tebeveikė tas pats sovietinis Aukščiausiasis Teismas su tuo pačiu to teismo prezidiumo pirmininku. Tebegyveno dar tas pats dar veiksmingas KGB skyrius Vilniuje. Tačiau tų metų kovo 24 dieną to paties teismo prezidiumas, dalyvaujant dar sovietiniam prokurorui, priėmė nutarimą 1980 metų gruodžio 22 dienos „nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo“. Tai nulėmė naujos aplinkybės, nors Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo galimybės buvo dar miglotos.
Ne tik šis pavyzdys parodo, kad teismai ir teisėjai su jų sprendimais negali visada būti objektyvūs ir absoliučiai teisūs. Matomai dėl tokios Lietuvos žmonių dabartinės patirties tik apie 25 proc. gyventojų teismais pasitiki ir apie 66 proc. jais nepasitiki. „Vos populi, vox dei“ (Liaudies balsas yra dievų balsas). Tas balsas ir yra tikros demokratijos bruožas, kurios, deja, dar neturime.
Kad teismų sprendimai neretai būna klaidingi, parodo jau istoriniu tapęs pavyzdys. 1980 metais Lietuvos TSR Aukščiausiame teisme buvo nuteisti ilgiems metais kalėti trys žmogaus ir tautos teisių gynėjai, apkaltinti valstybės ir visuomeninės santvarkos silpninimu. Jie buvo nuteisti kaip „ypatingai pavojingi valstybės nusikaltėliai“. Suprantama, kad tą bylą sudarė KGB.
Tačiau gavosi paradoksas. 1989 metų kovo mėnesį Lietuva buvo dar sovietinė. Tebeveikė tas pats sovietinis Aukščiausiasis Teismas su tuo pačiu to teismo prezidiumo pirmininku. Tebegyveno dar tas pats dar veiksmingas KGB skyrius Vilniuje. Tačiau tų metų kovo 24 dieną to paties teismo prezidiumas, dalyvaujant dar sovietiniam prokurorui, priėmė nutarimą 1980 metų gruodžio 22 dienos „nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo“. Tai nulėmė naujos aplinkybės, nors Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo galimybės buvo dar miglotos.
Ne tik šis pavyzdys parodo, kad teismai ir teisėjai su jų sprendimais negali visada būti objektyvūs ir absoliučiai teisūs. Matomai dėl tokios Lietuvos žmonių dabartinės patirties tik apie 25 proc. gyventojų teismais pasitiki ir apie 66 proc. jais nepasitiki. „Vos populi, vox dei“ (Liaudies balsas yra dievų balsas). Tas balsas ir yra tikros demokratijos bruožas, kurios, deja, dar neturime.
kad tinklas yra tai kaip ir visam pasaulyje,lietuva ne isimtis,bet kad siuo konkreciu atveju ,-tai psichinio kliedesiai ir teisejos ambicijos.
REKLAMA
REKLAMA
V. Žutautas: tikros teisybės paieškos