Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristatė 27-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą. Jo duomenimis, įsisenėjusios nedarbo ir šešėlinės ekonomikos problemos Lietuvos nepalieka, tačiau 2011 metais ekonominė padėtis šalyje gerės: spartės bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, toliau didės eksportas, kiek mažės nedarbas, gerės namų ūkių ir įmonių finansinė padėtis.
2011 metais BVP augimas išliks nedidelis, palyginti su laikotarpiu prieš ekonominį nuosmukį, tačiau bus teigiamas ir sieks 2,8 proc. Šiemet nesmarkiai mažės ir nedarbo lygis: metų pabaigoje darbo neturės apie 15 proc. jo ieškančių darbingo amžiaus asmenų.
Lietuvos darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija, kai, esant aukštam nedarbo lygiui šalyje, įmonės skundžiasi negalinčios rasti tinkamų darbuotojų. Šią situaciją gali lemti keletas veiksnių. Nemaža dalimi tai nedarbo draudimo išmokų ir kitų darbo neturinčių žmonių turimų garantijų padarinys. Kuo didesnės garantijos teikiamos darbo neturintiems žmonėms, tuo didesnius reikalavimus jie kelia potencialiai darbo vietai.
Prie paradoksalios situacijos darbo rinkoje prisideda ir šešėlinis darbas. Žmonės, nenorėdami prarasti bedarbiams teikiamų garantijų ir dėl mažesnės mokesčių naštos galėdami gauti didesnį atlyginimą, renkasi dirbti nelegaliai. Taip pat dalis kvalifikuotos darbo jėgos išvyksta į užsienį.
Šie veiksniai sukuria skirtingus įmonių ir nedirbančiųjų lūkesčius. Darbo netekę žmonės, neretai turėdami kitų pasirinkimų (nedirbti ir gauti bedarbiams teikiamas garantijas, dirbti nelegaliai), už legalų darbą tikisi gauti didesnį darbo užmokestį, nei įmonės pajėgia mokėti.
Lietuva 2010 metais jautė didžiųjų eksporto rinkų atsigavimą, aktyvesnis eksportas bent iš dalies atsvėrė sumažėjusią vidaus rinkos paklausą.
Spartus užsienio prekybos augimas prognozuojamas ir šiemet: tiek importas, tiek eksportas Lietuvoje didės apie 13 proc.
Tolesniam užsienio rinkų, į kurias orientuojamas Lietuvos eksportas, augimui įtakos turės keletas veiksnių. Iki šiol didelį poveikį Lietuvos eksporto rinkoms daro valstybių vykdoma ekonomikos skatinimo politika. Jai nustojus veikti, šių šalių paklausa gali vėl sumažėti, o tai turėtų neigiamų padarinių ir Lietuvos eksportui, ir ekonomikos augimui.
Lietuvos eksportui į Europos valstybes ateityje įtakos turės tolesnė bendrosios žemės ūkio politikos kryptis ir tai, kaip Europos šalims pavyks išspręsti valstybės skolos problemas.
Šešėlinė ekonomika Lietuvoje, pasiekusi rekordiškai aukštą lygį, nemažės ir 2011 metais. Šiemet šešėlinės ekonomikos dalis sieks apie 28 proc. BVP, bent dalį savo veiklos šešėlyje vykdys 39 proc. ūkinių vienetų.
Tyrimo duomenimis, atsigaunant Lietuvos ekonomikai, gerės namų ūkių ir įmonių finansinė padėtis. 2011 metais vidutinis neto darbo užmokestis padidės 4 proc., darbo užmokestį kels apie ketvirtadalis visų šalyje veikiančių įmonių. Taip pat 2011 metais didės įmonių pelningumas ir jų investuojama pelno dalis.
Taigi 27-ojo Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai rodo, kad rinkos dalyviai įsisenėjusių Lietuvos ekonomikos problemų statinę pasaldina šaukštu nuosaikiai optimistinių prognozių 2011 metams.
Vytautas Žukauskas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
Vytautas Žukauskas
