Vilma, kuo dirbote anksčiau? Baigusi poligrafijos mokslus dirbau spaustuvėje, vėliau gilinau ekonomikos žinias ir darbą reklamos agentūroje. Abiejuose darbuose jaučiausi laiminga. Mane supo kūrybingi, įkvepiantys žmonės, kupini vidinės laisvės. Su jais tobulėjau ir aš pati – pajutau, kad atėjo laikas skirti energiją tam, ką iš tiesų vertinu. Tada ir išsikristalizavo naujos asmeninės veiklos vizija. Viena pirmųjų Lietuvoje pradėjau gyvosios (šviežios) kosmetikos gaminimo ir pardavimo kelią.
Kiek laiko tai užtruko ir kiek kainavo įgyvendinti idėją? Idėjos virsmas prekiniu ženklu „Marmozel“ truko pusmetį. Pagrindinės investicijos – į kvapų kūrimo ir žaliavų pažinimo studijas, praktiką, patirtį reklamos versle. Iš viso – apie 15 000 Lt, įskaitant pažintines keliones į Iraną (rožių distiliavimo vietas), Provansą (levandų karalystę) studijas, knygas, pirminės įrangos, žaliavų įsigijimą, patalpų nuomą ir veiklos legalizavimą. Padėjo artimi žmonės, bičiuliai. Kai jau turėjau prekių ženklų kūrimo patirties, pradėjau daugiau mąstyti, kaip pateikti produktus, kurti pridėtinę vertę. Dalį originalių receptų gavau dovanų iš pirmosios mokytojos, dabar juos kuriu pati.
Papasakokite, ką gaminate? Ar visa kosmetika – kremai, kvepalai ir kūno priežiūros priemonės – rankų darbo? Rankomis gaminami ekologiški veido kremai, drėkikliai, kaukės, lūpų balzamai, kūno aliejai, dezodorantai, šampūnai, plaukų balzamai ir kaukės, natūralūs kvepalai (aliejiniai, vaškiniai, purškiamieji). Vieno produkto kelias nuo minties iki pirkėjo trunka apie 3–12 mėn. Man tai ne šiaip kremai ar tonikai, tai kūriniai: konkreti nauda, jausmas, charakteris. Iš pradžių ilgai „nešiojuosi“ viziją galvoje, dėlioju derinius, vartau knygas, įvertinu galiojimą, išvaizdą, kvapą, tuomet kuriu konkrečius receptus, jų variacijas, kurios tik išbandytos pasiekia pirkėją. Tada auditoriją stebiu toliau – ar viskas patinka, ar verta dar patobulinti tekstūrą, spalvą, kvapą. Yra produktų, kurie nepasiteisina: jie išimami, kuriami nauji. Būna, kad man patinka, o žmonėms ne, arba atvirkščiai, tuomet prasideda vidinis dialogas – ar gaminti pagal save, ar labiau orientuotis į klientų poreikius.
Ar kosmetiką gaminate kasdien – tarkime ir tada, kai esate prastos nuotaikos? Kai nuotaika prasta – negaminu, nes tikiu, kad žmonės jaučia ne tik kremo naudą odai, bet ir energiją. Man rūpi visuma, pridėtinė vertė, noriu, kad žmogus įsigytų ne šiaip vartoti skirtą kosmetikos priemonę, bet ir truputėlį žaismo, pasakos, kad galėtų bent sekundei atitrūkti nuo buities ir pasimėgauti savotiška nesvarumo būsena. Turiu ir savos krautuvėlės viziją, kurioje darniai susijungtų menas, grožis ir sveikata, o kol tai bus įgyvendinta, prekybai renkuosi jaukias vietas. Dažniausiai tai ekologiškos parduotuvėlės, papuošalų ar rankdarbių salonai. Norisi jaukumo, be to, tikimės nustebinti lankytoją, kad užsukęs pasimankštinti ar išgerti sulčių įsigytų rankų darbo papuošalą, atrastų lietuvišką gyvąją kosmetiką, natūralius kvepalus.
Tačiau apie jus sunku sužinoti – ar kur nors reklamuojatės? Kultūriniai festivaliai, mokomieji pažintiniai susibūrimai – vietos, kur galima atlikti mano vedamą uoslės lavinimo praktiką (mankštą) ar išgirsti paskaitų. Jų temos apima aliejų (bazinių ir eterinių) bei kvapo kelią, pažeria praktinių patarimų ir istorinių kultūrinių įdomybių. Žiniomis dalijuosi su norinčiaisiais lavinti uoslę, patirti kažką naujo ar išmokti puoselėti odą natūraliomis priemonėmis. Informacija apie paskaitas visada skrajoja socialinių tinklų erdvėje, siunčiami naujienlaiškiai – norintieji gali sužinoti lengvai.
Visgi apibendrinkime: svajonių veikla – darbas ar hobis? Smulkusis verslas dažnai balansuoja ant išgyvenimo ribos ir tik vadovų dėka neprarandamas tikėjimas, kad jis užaugs bei užaugins panašiai mąstančių gerbėjų ratą. Iš tiesų tai net ne verslas, o pasirinkimas daryti tai, kas patinka. Dažniausiai gauni mažesnės pajamas nei norėtųsi, bet renkiesi mėgautis laisvai planuojamu laiku, veikla pagal nuotaiką ir nuožiūrą – visiškai sąmoningai. Tai didžiulė atsakomybė, bet dovanų gaunama išsvajota laisvė būti savimi. Džiaugiuosi, kad išsivadavau iš rutinos. Kasdien einu į savo biurą, jei noriu, galiu ateiti vėliau, jei reikia, vakarais padirbu ilgiau, galiu kada panorėjusi išeiti į miestą pasivaikščioti ar nieko neveikti. Žinau, kad viską spėsiu – savu ritmu, su užsidegimu, nepatiriu įtampos. Apskritai darbas yra mano asmeninio gyvenimo dalis, nes atsirado iš pomėgio. Asmeninis gyvenimas visada pirmoje vietoje, todėl, sakykim, „verslas“ auga kiek lėčiau nei galėtų, jam skiriama tiek laiko, kiek norisi, o dirbti malonu.
O kaip atsipalaiduojate – gal jums patinka, pavyzdžiui, kvapų terapija? Kaip atsipalaiduoju? Man atrodo, kad tik tai ir darau (šypsosi). Rytą skiriu mankštai, meditacijai, išgeriu sulčių. Dieną būnu aktyvi, stengiuosi išvengti įtampos. Dažniausiai vaikštau pėsčiomis, kol einu, nusiteikiu darbui, suplanuoju veiklą. Dalį darbo dienos leidžiu prie kompiuterio, dalį gamindama produktus. Taip nepabosta. Kita vertus, nemanau, kad visos moterys turėtų imtis savo svajonių veiklos. Dažnai tai, kas yra mėgstamas hobis, virsta rutina, kai tampa pragyvenimo šaltiniu. Manau, reikia mylėti savo darbą, atrasti saviraiškos sritį, bet svarbiausia suprasti, kas priimtiniau: saugumas (apibrėžtas darbo laikas, garantijos, laisvalaikis, kurį galima skirti hobiui) ar rizika saviraiškos rizika.
Kas apskritai jums gyvenime svarbiausia? Ramybė, harmonija, vidinis augimas. Nemėgstu kraštutinumų ir staigių šuolių, bet stengiuosi pamažu žengti į priekį. Tam reikia papildomų pastangų – atsitraukti iš komforto zonos, bet kitaip neįmanoma augti. Dar svarbu turėti domėjimosi objektą, šaltinį ir filosofiją, kuri įkvepia. Man taip pat patinka keliauti. Kelionėse tiek visko vyksta, kad dingsta ego, be kurio man labai įdomu. Mėgstu neilgai (iki pusmečio) pabūti svečioje šalyje ir grįžti namo, kur sava. Įdomiausios – egzotinės šalys. Neįdomūs Europos miestai, nes panašūs į tuos, kuriuose gyvename. Kelionės praplečia akiratį, suteikia naują skonį – pamatai, kaip yra kitur.
Atrodote labai moteriška ir švelni. Pataisykite, jei klystu. Kaip moteris esu po lygiai stipri ir nestipri. Man labai patinka būti jautriai ir turėti užnugarį. Man miela klasika – moteriška moteris ir vyriškas vyras. Jautrumas, išmintis neatsiejama nuo vyriškumo, o moteriškiausia moteris lengvai juda gyvenimu, net kai sudėtinga. Su šypsena ir trupučiu paslapties.
Praktiniai „Marmozel“patarimai: sveika veido odos priežiūra
Veidui prausti naudokite žolelių nuovirą, hidrolatą (vertingų medžiagų kupiną augalų vandenį), mineralinį ar ledo tirpsmo vandenį. Taip pat veidą galima valyti ir sudrėkinta vata bei aliejumi (tinka simondsijų, vynuogių kauliukų, argano) ar iš aliejų ir hidrolatų pagamintu makiažo valikliu. Jis lengvai nuvalo makiažą, nešvarumus, gaivina. Augalų vandenys tausoja ir drėkina odą, aliejus „suriša“ vandenyje netirpstančius nešvarumus. Nuvalius rekomenduojama apsipurkšti hidrolatu, toniku ar drėkikliu (keleto hidrolatų deriniu: žoliniu, gėlių ar kitokiu) ir pasitepti kremu ar aliejumi.
Hidrolatai arba iš jų pagaminti tonikai drėkina, skaistina ir kvepina odą. Palaiko odos jaunystę, stangrumą, aktyvina atsinaujinimo procesus, atkuria sveiką odos rūgštingumą. Jais tinka pasipurkšti prieš tepantis kremu, aliejumi, kai oda rausta, džiūna. Galima purkšti jau pasidarius makiažą, iškart pasijusite geriau, o hidrolatų aromatas atliks ir aromaterapinę funkciją – atgaivins protą, harmonizuos emocijas.
Grynus aliejus, natūralius kremus būtina tepti ant drėgnos veido (ar kūno) odos. Tokiu būdu susidaro emulsija, kuri susigeria į odą, ją maitina, padeda išlaikyti drėgmę gilesniuose sluoksniuose ir saugo nuo temperatūros pokyčių, oro taršos. Skirtingai nuo pramoninių produktų, natūralių, sveikų priemonių reikia labai nedaug – veidui pakanka trečdalio arbatinio šaukštelio aliejaus. Jeigu aliejus, kremas blizga ant odos ilgiau nei 5 minutes – padauginote. Jeigu akimirksniu susigėrė, tepkite dar vieną sluoksnį – oda ištroškusi tikro maisto. Didesnius pokyčius išvysite po mėnesio, kai atsinaujins paviršinis odos sluoksnis.
Drėkinamasis kremas, aliejus bus veiksmingesnis, jei prieš tai lengvai nušveisite odą. Veidui naudokite itin švelnius miltų, molio, augalinių pudrų šveitiklius. Veidą šveisti pakanka vos kartą per mėnesį, jei ji itin sausa ir pleiskanoja – du kartus per mėnesį, ne dažniau, nes būtina išsaugoti apsauginį sluoksnį.
Vieną ar keletą kartų per mėnesį (sveikai odai rečiau, probleminei – dažniau) verta odą papildomai valyti, stangrinti, tonizuoti, drėkinti, prisotinti vitaminų, mineralų – naudoti molio ar augalines kaukes. Įvairių rūšių molis puikiai tinka veidui, kūnui, netgi plaukams plauti. Praturtintas baziniais ir eteriniais aliejais, augaliniais milteliais molis stebuklingai veikia odą: ji sudrėkinama, išnyksta pleiskanos, rečiau riebaluojasi plaukai ir t.t. Molio kaukės tinka subalansuoti riebios odos sebumui (tuomet į miltelius nepilkite aliejaus), jos išvalo ir sutraukia poras.
