Neseniai savo veiklą pradėjo nauja visuomeninės organizacija - Teisininkų klubas. Jos pirmininkas ir seimo narys Vidmantas Žiemelis su portalu INFOLEX pasidalino mintimis apie klubo veiklą, tikslus bei kai kurias teisines aktualijas.
INFOLEX: Neseniai savo veiklą pradėjo nauja asociacija „Teisininkų klubas“. Kodėl būtent Jūs tapote šio klubo pirmininku?
V. Žiemelis: Tikriausiai dėl to, kad aš buvau iniciatorius, o kiti kolegos tam pritarė. Be to, įtakos turėjo ir dabartinės mano pareigos – esu Seimo narys. Norint, kad Klubas sėkmingai gyvuotų, taptų žinomesnis, būtų atsižvelgiama į teisininkų nuomonę, svarbu ir tai, kas jam vadovauja, ir kas yra jo nariai.
INFOLEX: Teisininkų klubas yra uždara ar atvira organizacija?
V. Žiemelis: Esame numatę priėmimo į Klubą procedūrą – juk ir tarp teisininkų yra visokių specialistų. Nesinorėtų, kad į klubą patektų abejotinos reputacijos asmenų. Taigi, yra numatytas tam tikras filtras, tačiau tai nereiškia, kad nesame atviri.
INFOLEX: Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie Klubą, jo veiklą?
V. Žiemelis: Manau, pavyko suburti pakankamai stiprų klubo branduolį – žmones, turinčius įvairios ir reikalingos patirties. Iš steigėjų galiu paminėti keletą pavardžių: ilgametis prokuratūros darbuotojas, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kūrėjas Juozas Gaudutis, taip pat STT dirbęs Valentinas Junokas, visai vidaus reikalų sistemai vadovavęs Stasys Karvelis. Tačiau klubą sudaro ne tik įvairiausių sričių teisininkai, nors jų yra dauguma. Ne kartą teko įsitikinti, kad jeigu įstatymo rengėjai yra vien teisininkai, tai jie problemas mato tik per įstatymo prizmę, vienpusiškai. Todėl siekdami pažvelgti į bet kokią nagrinėjamą problemą plačiau, į klubą nutarėme pakviesti ir kitų sričių specialistų: keletą verslininkų, akademinės visuomenės narių. Kodėl apskritai nutariau kurti teisininkus vienijančią organizaciją? Mūsų valstybė nesirūpina savo žmonėmis, pirmiausia tais, kurie dirba valstybės tarnyboje. Kiek yra tokių, kurie anksčiau ėjo aukštas pareigas valstybės institucijose, tačiau, pasikeitus aplinkybėms, tarnybą paliko? Į juos buvo daug investuota, bet sukauptos žinios lieka nepanaudotos. Džiugu, jeigu tokie žmonės tolesnę savo veiklą susieja su akademine visuomene ir jų patirtis perduodama jaunimui. Visgi dažniau pasirenkamas advokato kelias, o žinių ar patirties požiūriu valstybė patiria žalą, kadangi advokato nuomonė lieka neišgirsta, nebent tik teismuose ar siaurame asmenų rate. Nors teisininkų žodis yra labai reikalingas, tačiau šiandien jo visuomenėje labai trūksta. Žinoma, veikia Teisininkų draugija, kuri orientuojasi į akademinę veiklą; su ja konkuruoti neketiname. Mūsų veikla turėtų reikštis įvairiomis formomis: planuojame tam tikrais atvejais parengti dokumentus, raštus (pvz., A. Bukauskas jau iniciavo vadinamosios Žaliosios knygos, skirtos kriminalinės justicijos padėčiai išnagrinėti, rengimą). Kitais svarbiais klausimais pareikšime nuomonę per žiniasklaidos priemones, teiksime pasiūlymus įvairioms valstybės institucijoms. Esame nevyriausybinė organizacija, todėl kitokių galių neturime.
INFOLEX: Kokias idėjas sieksite įgyvendinti? Kokia Jūsų, kaip Teisininkų klubo pirmininko, vizija?
V. Žiemelis: Neteigiu, kad mūsų Klubas rengiasi „nuversti kalnus“, nes žmonės susibūrė visuomeniniais pagrindais. Tačiau esame pasirengę reaguoti į visuomenėje vykstančius įvykius, pareikšti nuomonę. Tarkim, paskutinis visus išjudinęs įvykis – LEO LT projektas. Gaila, kad teisininkų balsas nebuvo girdimas, nors jų požiūris buvo labai svarbus. Esu įsitikinęs: jeigu būtų buvusi išklausyta nešališka teisininkų nuomonė, tokios sutartys nebūtų pasirašytos. Kita problema – mūsų teisėsaugos institucijos. Nors jų veikla jau įsibėgėja, didelių reformų nebereikia, tačiau būtina jų darbą gerinti. Pirmiausia dėmesys turi būti skiriamas teismams, kuriais pasitikėjimas yra labai menkas. Žinoma, nereikia tikėtis, kad teismai kada nors taps populiarūs, visgi juose visada viena šalis lieka nepatenkinta, bet svarbu siekti, kad teismai būtų bent jau toleruojami, jais labiau pasitikima. Dar prieš trejetą metų dirbau advokatu, todėl galiu drąsiai teigti, kad kokia visuomenė, tokie ir teismai. Ne visi jie yra korumpuoti, kaip daugelis mano, tačiau pasitaiko visko. Šaukštas deguto sugadina statinę medaus. Teismams reikia tapti atviresniems. Kita institucija – prokuratūra. Mano manymu, ji nepakankamai aktyviai gina viešąjį interesą. Ši veiklos sritis ilgai nebuvo akcentuojama, be to, ir Konstitucijoje nėra aiškiai įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Taip pat diskutuotinas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradžią reglametuojančių teisės aktų. Šiandien pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą iškeliama labai daug baudžiamųjų bylų, kurių, mano skaičiavimais, apie tris ketvirtadalius yra nutraukiama. Be reikalo naudojami žmogiškieji ištekliai, lėšos bei laikas. Dar daugiau problemų turi policija, kuri irgi nėra populiari visuomenėje. Tuo tarpu Estijoje pasitikėjimas policija yra gana aukštas – apie 80 proc. Teko asmeniškai susipažinti, kaip buvo atliekama policijos reforma šioje valstybėje, todėl galiu pasakyti, kad mes neabejotinai turime dar daug ką nuveikti. Artimiausiame Teisininkų klubo posėdyje esame numatę aptarti Lietuvos justicijos sistemą, t.y. pareikšti nuomonę dėl visų teisėsaugos institucijų, išklausyti specialistų nuomones, iš kurių bus galima daryti apibendrinimus. Taip pat siekiame plėsti bendradarbiavimą. Jau turime bendradarbiavimo sutarties projektą su Antstolių rūmais – juk mūsų patarimai, įžvalgos galėtų padėti gerinti ir antstolių darbą. Patys negalime imtis įstatymų, poįstatyminių aktų tobulinimo, tad siūlysime, kaip tai padaryti.
INFOLEX: Kodėl, Jūsų manymu, tiek laiko nepriimamas naujasis Teismų įstatymas?
V. Žiemelis: Teko dalyvauti darbo grupėje, rengiančioje Teismų įstatymą. Būta labai gerų iniciatyvų, tačiau Seime svarstymai buvo sustabdyti. Vyksta, pavadinkime, „povandeniniai“ ginčai. Svarbiausia įstatymo nepriėmimo priežastimi įvardinčiau pačių teisėjų daromą įtaką. Vieni stengiasi, kad administraciniai teismai nebūtų inkorporuoti į bendros kompetencijos teismų sistemą, o Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas netaptų vienu iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyrių, o kiti yra priešingos nuomonės. Jeigu grįžtume dešimtmečiu atgal ir pradėtume teismų reformą iš naujo, tuomet sutikčiau, kad galbūt vertėtų atskiras sistemas sujungti į bendrą. Tačiau jau daug laiko einame kitu keliu ir dabar ryžtis viską keisti būtų labai brangu, sudėtinga ir netgi žalinga. Įtakingos teisėjų grupės nuteikė Seimą, kad Teismų įstatymo projektas yra prastas. Mano požiūriu, jis tikrai toks nėra, nes jame numatyta daug naujovių, didesnis teismų atvirumas visuomenei.
INFOLEX: Ką manote apie raginimus sugrąžinti teismo tarėjus į teismus? Ar tai būtų naudinga?
V. Žiemelis: Tai populistinis pasiūlymas, kuriam aš visiškai nepritariu. Puikiai atsimename, kaip veikė tarėjų institutas tarybiniais laikais. Tarėjai neturėjo reikalingų žinių, todėl privalėjo konsultuotis. Be to, jie turėjo lygiai tokį pat svarų balsą kaip ir teisėjai, tačiau jų atsakomybės klausimas taip ir liko neišspręstas. Papirkti tarėją buvo žymiai lengviau negu teisėją, todėl sprendimo priėmimas byloje galėjo patekti į keblią situaciją. Kai teigiama, kad tarėjų institutas veikia daugelyje Europos valstybių, reikia atkreipti dėmesį, kad daugelis jų norėtų atsisakyti tarėjų, tačiau delsia dėl sudėtingų pataisų. Mano akimis, tarėjų institutas neduoda jokios naudos. Svarbiausia yra siekti, kad visuomenė kuo plačiau dalyvautų formuojant teisėjų korpusą, o ne priimant sprendimus konkrečiose bylose.
INFOLEX: Ar pakeistų Lietuvos įstatymų leidybos padėtį tai, kad Seime dirbtų daugiau politikų, turinčių teisinį išsilavinimą?
V. Žiemelis: Be jokios abejonės pakeistų. Kaip minėjau, jei teisėkūros procese dalyvautų tik teisininkai, irgi būtų negerai, tačiau šiandien Seime tikrai trūksta teisės specialistų. Štai Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kurio veikloje dalyvauju ir aš, sudaro, jei neklystu, tik apie pusė teisininkų. Kvietimams ir raginimams ateiti dirbti į Seimą jie nesunkiai atsispiria. Netgi aš Seime nesistengiu aktyviai pasisakyti, kadangi žinau, jog liksiu daugumos „seimūnų“ neišgirstas. Galiu net teigti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nėra itin mėgstamas, kadangi dažnokai pateikiame išvadas, kad tam tikras teisės akto projektas prieštarauja Konstitucijai. Taigi, man buvo lengviau savo energiją nukreipti į Teisininkų klubo steigimą, nes noriu, kad ir teisininkų nuomonė būtų išgirsta.