Atominės elektrinės statybai pritarčiau tuo atveju, jeigu, pastačius AE, Lietuva realiai taptų energetiškai nepriklausoma ir mūsų energetinės sistemos sinchroniškai galėtų įsijungti į Europos tinklus. Taip pat pritarčiau, jei atominės elektrinės statyba būtų ekonomiškai pelningas projektas, be kita ko užtikrinant ir branduolinę saugą, kuri rūpi mums visiems.
Man neįtikinantys atrodo Vyriausybės pateikti dokumentai, pagrindžiantys AE statybą, Koncesijos sutartis su strateginiu investuotoju „Hitachi“ dėl naujos atominės elektrinės statybos.
Energetikos ministerijos pateiktame VAE verslo plane trūksta konkrečių būsimos elektros energijos kainos bei investicijų ekonominio atsipirkimo skaičiavimų. Jame nurodyti ekonominiai rodikliai yra grindžiami abstrakčiomis prielaidomis bei įvairiais tarpusavyje prieštaraujančiais argumentais. Latvijos ir Estijos vyriausybėms taip ir nepriėmus sprendimo dalyvauti VAE statyboje, mūsų šaliai gali tekti sunki finansinė, o dar ir teisinė šio projekto vykdymo prievolė. Vyriausybė spaudžia Seimą prisiimti neįprastai didelius išankstinius teisinius įsipareigojimus dėl parengiamųjų darbų ir kompensacijų vadinamajam strateginiam investuotojui, kurie atneštų valstybei nepakeliamą naštą, jei būtų nuspręsta, kad VAE statyba Lietuvai yra nenaudinga.
Taip pat nežinome ir naujos AE elektros kainos. Pateiktuose Energetikos ministerijos dokumentuose teigiama, kad elektros gamybos kaina gali svyruoti nuo 17 iki 25 centų už kilovatvalandę. Tai reiškia, kad netgi ministerijos paskaičiavimais elektros kaina gali būti nepaklausi, t.y. brangesnė negu rinkoje. Energetikos ministras A. Sekmokas susitikime su Krikščionių partijos frakcija yra teigęs, kad tuo atveju, jeigu elektros gamybos kaina viršys 21 centą už kilovatvalandę, AE statyti ekonomiškai nenaudinga.
Ministerijos skaičiavimus reiktų vadinti net ne optimistiniais, o nerealiais, nes skaičiavimai atlikti įsivaizduojant, kad AE dirbs beveik be pertrūkio. Tuo tarpu energetikos specialistai, tarp jų ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius M.Nagevičius teigia, kad tokio tipo reaktorių naudingumo koeficientas neviršija 62,5 %
Be to, kaip teigia M.Nagevičius, naujas reaktorius yra labai didelis įrenginys, o 2015 metais į Lenkiją ketinama nutiesti vos 500 megavatų galios jungtis. Taigi, tokio tipo AE pastatymas Lietuvą ilgiems laikams palieka energetinėje priklausomybėje nuo Rusijos.
Tad svarbiausias klausimas, ar Ministras Pirmininkas ir Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų partija turi teisę, neatsiklausę Lietuvos žmonių nuomonės, statyti 1300 megavatų galingumo rektorių, kurio pastatymas Lietuvą paliks Rusijos energetinių tinklų sistemoje bei užkraus didelę finansinę naštą Lietuvos piliečiams ir būsimoms kartoms? Mano požiūriu, ne. Čia būtina pacituoti TSKD veiklos programą 2009-2012 metams:
a) „Lietuvos nacionalinė energetikos strategijoje numatytas naujos atominės elektrinės atskiro bloko optimalus, apie 800 MW, galingumas atitinka tarptautinės atominės energijos agentūros IAEA nustatytą maksimalaus galingumo sąlygą, yra pagrįstas ekspertų atliktais Baltijos elektros perdavimo sistemos stabilumo sąlygų įvertinimais. Nėra jokių objektyvių kliūčių – nei techninių, nei ekonominių, nei jokių kitokių kliūčių – statyti atominę elektrinę su optimalaus dydžio reaktoriais.“
b) „Reaktoriaus galios dydžio pasirinkimą laikydami ne techniniu, bet strateginiu nacionalinio saugumo sprendimu, tvirtai ir be išlygų reikalausime, kad, pasirenkant reaktoriaus gamintoją, būtų besąlygiškai laikomasi optimalaus Baltijos perdavimo sistemai AE atskiro bloko galingumo sąlygos.“
c) „Priešinsimės visiems galimiems mėginimams „apeiti“ nuo minėtų rizikos veiksnių apsaugančias sąlygas, tokius mėginimus traktuosime kaip nusikalstamas prieš Lietuvos saugumą pastangas, kuriomis siekiama vėl bent pusei amžiaus įstumti ją į naują energetinę priklausomybę nuo Rusijos.“
Kritikos neišlaiko ir A. Kubiliaus pasakyti žodžiai „...referendumas dėl VAE kainuotų nemažus pinigus“. Netiesa, Krikščionių partijos frakcijos pasiūlytas nutarimas įsigaliotų nuo liepos 16 dienos, taigi referendumas įvyktų kartu su rinkimais Seimą, todėl papildomų lėšų tereikėtų tik biuletenių atspausdinimui.
Esu įsitikinęs, kad tik Lietuvos žmonės, o ne Vyriausybė su Seimu turi spręsti ar Lietuvai reikia AE, kuri mūsų šalį ilgiems laikams paliks Rusijos energetinėje priklausomybėje.
Vidmantas Žiemelis, Krikščionių frakcijos Seime seniūnas
