Lietuvoje partijos ir Tautos atstovybė - parlamentas, deja išlieka ypač nepopuliarūs. Tačiau varžant demokratiją ir partijų konkurenciją, politinė valdžia išsigimtų - dar menkiau gintų paprastų piliečių teisėtus interesus. Nederėtų apsigaudinėti ir dėl politikoje veikiančių visuomeninių organizacijų. Dalyvaudamos valdžios rinkimuose, jos tampa taip pat politinėmis partijomis, tik mažiau visuomenės kontroliuojamos.
Dabartinė šalies administracija, atrodo, „pavargo“ nuo demokratijos ir politinės konkurencijos. Nuo šių metų naujų politinių jėgų veikla praktiškai sustabdyta, nes joms nebeleidžiama legaliai gauti veiklai reikalingų finansinių išteklių iš jokių šaltinių – net aukų iš privačių juridinių ir fizinių asmenų. Ne geresnėje padėtyje ir tie, kurie galėtų savarankiškai dalyvauti Seimo rinkimuose, nes jiems neleidžiama realiai pasinaudoti net nuosavomis, legaliai deklaruotomis lėšomis.
Faktiškai uždraudus naujoms partijoms (kurioms neskiriama valstybės parama) ir savarankiškiems kandidatams realiai dalyvauti Seimo rinkimuose, Krikščionių partijai deja teko kreiptis į Europos komisijos ir Europos parlamento pareigūnus, atsakingus ES už piliečių teises ir sąžiningus rinkimus.
Siekdami paskatinti šalį valdančius politikus patiems pašalinti pavojingus demokratijos pažeidimus, apie planuojamą kreipimąsi į ES, juos prieš keletą mėnesių įspėjome viešu laišku. Tačiau vakarietiški demokratijos standartai, garantuojantys partijų ir politikų nevaržomą konkurenciją, reikalaujantys sąžiningų parlamento rinkimų, kurie skatintų parlamentarus tarnauti piliečiams, dabartiniams vadovams tampa nepageidaujamu kliuviniu.
Atkūrusi Nepriklausomybę, Lietuvos Respublika du dešimtmečius nuosekliai plėtojo demokratiją, tačiau dabartinė valdžia, pradėjo riboti atvirą visuomenę ir siekti reguliuojamos demokratijos elementų.
Krikščionių partija atkreipia dėmesį, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo redakcijai, didžiausioms partijoms numatomos milijoninės valstybės biudžeto lėšos, o naujoms partijoms ne tik neskiriama valstybės parama, bet ir uždraudžiama gauti net menkiausią finansinę paramą iš privačių asmenų – aukoti negali net patys bendrapartiečiai, o šiais metais Lietuvos gyventojų savanoriškai skiriamos partijoms 1 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio lėšos partijas pasieks jau pasibaigus rinkimams. Rinkimai negalės būti demokratiški ir sąžiningi, jei juose realiai galės dalyvauti tik vadinamosios „valstybinės- biudžetinės“ partijos.
Akivaizdu, jog korupciniai santykiai valdžios sluoksniuose kyla ne tiek dėl viešai deklaruojamo (teisėsaugai, žiniasklaidai ir visuomenei žinomo) partijų rėmimo, kiek dėl konkrečių valdančiųjų politikų ir pareigūnų piktnaudžiavimų. Draudimas teikti partijoms viešai deklaruojamą rėmimą, manau, tik skatins papirkinėti pavienius valdančiuosius politikus, ypač įtakingus Vyriausybės atstovus. Korupcijos derėtų ieškoti ne naujose opozicinėse jėgose, bet valdžios sluoksniuose.
Mūsų manymu, ypač pavojingi bandymai diskriminuoti mažiau uždirbančius piliečius, apribojant jiems galimybę savarankiškai kandidatuoti Seimo rinkimuose. Naujieji įstatymai numato, jog prasidėjus rinkimų kampanijai, fizinis asmuo gali paaukoti tik savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, o tokia auka negalės viršyti 10 procentų jo už praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų. Mažiau uždirbantis pilietis ar vidutinis pensininkas, kuriam leistina 10 procentų aukos riba nuo metinių pajamų sudarys apie 1.000,00 litų, savarankiškai rinkimuose negalės dalyvauti, nes jam nuosavais pinigais nebus leidžiama sumokėti net rinkimų užstato, kuris siekia 2.120,00 litų, taip pat iš deklaruotų santaupų finansuoti savo paties rinkimų kampaniją. Tokiu būdu šiuose rinkimuose apie pusę piliečių, kurie gauna mažesnes pajamas, būtų diskriminuojami dėl turtinės padėties, taip pažeidžiant pamatinius demokratijos principus.
Naujosios politinių kampanijų finansavimo nuostatos nepagrįstai suteikia privilegijas iki šiol valstybės remtoms politinėms partijoms ir turtingesniems piliečiams, užkerta teisines galimybes naujų politinių jėgų iškilimui, vienodai partijų ir piliečių konkurencijai demokratinėje visuomenėje. Jei nebus skubiai demokratizuotas naujai priimtas politinių partijų finansavimo įstatymas, šį rudenį vyksiančiuose rinkimuose rungsis ne realūs kandidatai ir partijos, o milijoniniai reklaminiai produktai.
Krikščionių partija paprašė ES institucijas pareikšti nuomonę dėl naujų įstatymo nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintiems pamatiniams vakarietiškos demokratijos principams ir Pagrindinių teisių chartijoje nustatytoms teisėms. Tikimės sulaukti pagrįstų išvadų, ar pagrįstai ribojama pilietinė teisė būti renkamam į šalies parlamentą turtiniu pagrindu, draudžiant mažesnes pajamas praėjusiais metais gavusiems asmenims iškelti savo kandidatūrą ir nuosavomis lėšomis dalyvauti rinkimų kampanijoje. Taip pat, manome, bus paaiškinta ar galima riboti nusikaltimų nepadariusios naujos partijos ar partijos, kuri praėjusiuose rinkimuose nesurinko 3 procentų rinkėjų balsų, politinę veiklą ir dalyvavimą rinkimuose, atimant iš jos teisę gauti finansinę paramą iš bet kokių šaltinių?
Suprantame, jog kreipimasis į ES institucijas dėl galimo demokratijos pažeidimo nedaro garbės Lietuvos politinei valdžiai. Tačiau dar didesnę žalą patirtų šalies piliečiai, jei valstybė pasuktų iš demokratijos kelio, o partijos taptų uždaromis finansinėmis grupuotėmis.
