Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas išplatino viešą pranešimą „Mes prieš totalinį sekimą, bet už veiksmingas kovos su nusikalstamumu priemones“. Toks A.Anušausko pareiškimas, kad Lietuvoje nėra jokio masiško slaptų piliečių duomenų rinkimo, neatitinka tikrovės.
Masinį slaptų duomenų rinkimą A.Anušauskas mėgino pateisinti tuo, kad tam tikras nusikalstamas veikas galima tirti tik naudojantis saugomais dokumentais ir kad mūsų valstybėje nustatyti trumpiausi tokių duomenų saugojimo terminai.
Be to, paneigdamas Europos Komisijos informaciją ir kartu pateisindamas slaptų duomenų rinkimą A.Anušauskas nurodė, kad Lietuvoje tą patį prašymą dėl duomenų rinkimo dažnai reikia pateikti visiems šalyje veikiantiems operatoriams: „Omnitel“, „Bitei“, „Tele 2“ ir kt. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ir kitose valstybėse prašymai pateikiami visiems toje valstybėje veikiantiems operatoriams. Taigi A.Anušausko išvedžiojimai dėl dubliuotų užklausimų įtakos statistikai neturi jokio pagrindo.
Reikia pažymėti, kad A.Anušauskas užmiršo paminėti galiojantį konstitucinį žmogaus nekaltumo prezumpcijos principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
A.Anušauskas taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl mūsų valstybės pareigūnai rinko slaptą informaciją apie privatų gyvenimą kartais net keliasdešimt kartų dažniau nei kitos Europos Sąjungos valstybės.
Sveikintume A.Anušausko veiksmus, jeigu visuomenė būtų informuota apie tai, kokių priemonių buvo imtasi tam, kad būtų išaiškinti ir nubausti visi žurnalistų sekimo organizatoriai ir vykdytojai. Taip pat – jei būtų paaiškinta, dėl kokių nusikalstamų veikų padarymo jie buvo sekami, kodėl buvo klausomasi jų telefoninių pokalbių.
Naujosios Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos numato, kad atskirais atvejais slaptą duomenų rinkimą galima vykdyti ir be teisėjo sankcijos (čia galima įžvelgti šalies Konstitucijos pažeidimus) bei pataisos, kurios faktiškai išplečia tokių duomenų sankcionavimo subjektų ratą – numato, kad dėl sankcionavimo į teisėjus galės kreiptis beveik visi prokurorai ir sankcionuoti galės visi teisėjai.
Iki šiol šis subjektų ratas buvo palyginti nedidelis – generalinis prokuroras, jo pavaduotojas, vyriausieji apygardų prokurorai, jų pavaduotojai, apygardų teismų pirmininkai bei baudžiamųjų skyrių pirmininkai.
Išreikšdami didžiulį susirūpinimą dėl susiklosčiusios situacijos viliamės, kad 2011 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Operatyvinės veiklos projektas neįsigalios.
