Lietuvos žiemos sporto atstovai pirmadienį savo sezoną pradeda išretėjusiomis gretomis. Dėl skurdaus finansavimo perspektyvos neįžiūrėję olimpietis slidininkas Mantas Strolia ir talentingas biatlonininkas Mindaugas Kavoliūnas nutarė atsisveikinti su didžiuoju sportu.
„Ir vieno, ir kito labai gaila, bet tai – jų pasirinkimas“, – sportininkų sprendimą balsas.lt komentavo 1988 metų Kalgario žiemos olimpinių žaidynių čempionė Vida Vencienė. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vyr. referentė žiemos sporto šakoms tvirtino, kad vien iš entuziazmo šiuo sunkmečiu išgyventi beveik neįmanoma.
24 metų M. Strolia Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse komandinio sprinto rungtyje poroje su Modestu Vaičiuliu užėmė 18 vietą. Per olimpiados uždarymą jam buvo patikėta nešti mūsų šalies trispalvę. Baigęs slidininko karjerą jis planuoja užsienyje studijuoti finansus.
Dvidešimtmetis M.Kavoliūnas Europos jaunimo iki 21 metų biatlono čempionato 15 km lenktynėse užėmė 6 vietą, tačiau nutarė pasirinkti ne sportininko, o karininko kelią. „Galbūt jie nemato savęs sporte. Gal negalima taip sakyti, bet visą kaltę dėl to suversčiau sunkmečiui“, – sakė V. Vencienė.
Pagrindinė problema – finansai
– Ar yra grėsmė, kad M. Strolios ir M. Kavoliūno pėdomis paseks ir kiti žiemos sporto atstovai, - balsas.lt paklausė V. Vencienės.
– Neduok Dieve. Būtų labai gaila. Iš žmogiškosios pusės juos suprantu. Jeigu sudarytume tokias sąlygas, kokias turi kitos šalys, jie galėtų dar daug pasiekti. Jie išvažiuoja, bendrauja su kitų šalių sportininkais, mato kitų galimybes treniruotis ir pasirengti. Rezultatų nėra – nekalbu apie medalius ar pirmąjį dvidešimtuką. Galbūt jie nemato savęs sporte. Jie privalo kažkaip derinti mokslą su sportu ir pragyventi, o tai labai sudėtinga.
– Kai nėra pinigų, lieka tik patriotiškumas ir meilė sportui?
– Tik tai. Ne tik žiemos, bet ir vasaros sportininkams buvo stipriai apkarpyti biudžetai. Kas belieka...
– Kokias perspektyvas galėtumėte nubrėžti žiemos sportui Lietuvoje?
– Žiemos sportas Lietuvoje išgyvena ne pačius geriausius laikus. Sudėtinga sportuoti, nes ir klimatinės sąlygos to neleidžia. Federacijos anksčiau galėjo daugiau prisidėti prie vaikų mokomojo proceso. Tiesa, yra savivaldų ir fanatiškų trenerių, turinčių mažas grupeles Anykščiuose, Ignalinoje, Utenoje, Nemenčinėje. Net ir taip drastiškai sumažėjus finansavimui jie ruošiasi Europos jaunimo festivaliui. Norisi, kad tie vaikai turėtų galimybę dalyvauti viename iš tokių pirmųjų rimtų startų. Didžioji dalis jaunimo festivalyje dalyvavusių vaikų išlieka didžiajame sporte. Šį etapą praėjo Diana Rasimovičiūtė, Irina Terentjeva,Tomas Kaukėnas ir kiti. Perspektyva tikrai yra.
– Ko reikia, kad žiemos sportas Lietuvoje netaptų egzotika?
– Jeigu finansiškai negalėsime padėti, savivaldos ir sporto mokyklos nepatemps. Kad ir koks būtų patriotizmas, finansinis klausimas lieka pagrindiniu. Nekalbu apie pasaulinį lygį ir tas lėšas, kurias gauna užsienio sportininkai. Norėtųsi gauti nors minimalų, kad sportininkai galėtų išvažiuoti ir dalyvauti taurės etapuose. Jeigu jie ten nestartuos ir nedalyvaus, liks savo kieme.
Be kelrodės žvaigždės – šimtai vaikų
V. Vencienei pritarė ir 2000 metų Sidnėjaus olimpiados čempionė Daina Gudzinevičiūtė. „Jeigu vaikai nematys priekyje savęs einančio lyderio, o tokie lyderiai ir yra olimpiečiai, iš karto be kelrodės žvaigždės lieka šimtai vaikų, kurie galėtų sportuoti“, – tikino ji.
Anot šaulės, sportas yra ir sveikata, ir užimtumas: „Galbūt kažkam atrodo, kad žiemos sportininkų pasiekimai ne aukšti, bet tai yra žvaigždės, tegul ir mažesnės.“
D. Gudzinevičiūtė tvirtino, kad be atskirų sporto šakų lyderių daugybė vaikų liks be tikslo. „Tai palies ne tik tuos jaunus žmones, kurie pasitraukė, nes iš entuziazmo jie nesugeba išgyventi, tai palieka be užsiėmimo ir pavyzdžio daug vaikų, galinčių pradėti sportuoti“, – buvo įsitikinusi olimpinė čempionė.
„Ant pirmo sniego“ – į Suomiją
Lietuvos slidinėjimo rinktinė kartu su vyriausiąja trenere Kazimiera Stroliene jau pirmadienį išvyksta į Suomiją „ant pirmo sniego“. Kaip teigė V. Vencienė, slidinėjimo federacijos ir Olimpinio sporto centro lėšų dėka pasirengimas pirmiesiems sezono startams nebuvo nutrūkęs.
„Vasarą rinktinė buvo Ignalinoje, vėliau treniruočių stovyklą surengė aukštikalnėse. K. Strolienė liko patenkinta pasirengimu, – kalbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vyr. referentė žiemos sporto šakoms. – Galima sakyti, kad jau prasideda atrankos taškų rinkimas. Be jų negali startuoti pasaulio taurės etapuose.“
Olimpinė čempionė vylėsi, kad net esant minimalioms sąlygoms sportininkai gali kovoti. Tik ar ilgai?
