Vyriausybės pasitikėjimą praradęs „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius teigia, kad vos įgyvendinus alternatyvius rinkos projektus – saugyklos, suskystintų dujų terminalo ir jungties su Lenkija statybas, kaipmat gali pasirodyti, kad šių sistemų nė nebereikia.
Pasak V. Valentukevičiaus, Energetikos ministerijos kuruojamos projektuojamos alternatyvos – terminalas, saugykla ir jungtis pačios savaime neužtikrins mažesnės dujų kainos.
„Viskas čia pigs, pigs, pigs. Kiekvienas investuotas milijonas gula ant vartotojų. Šiandien dujotakį galime pastatyti ir į Mėnulį, tik klausimas, ar vartotojai už tai sutinka mokėti“, – trečiadienį socialdemokratų surengtoje energetikos konferencijoje sakė jis.
Už pigumą reikia mokėti
Jo manymu, Lietuvos vartotojai net turėdami 3 alternatyvas ateityje nepradės vartoti dujų 2–3 kartus daugiau. „Vadinasi, kiekis nedidėja, o pagal valstybės strategiją jis apskritai turėtų mažėti, tuomet ar racionalu ir tikslinga sukurti neilgam laikui tokią perteklinę struktūrą, kuri paskui bus gal net nereikalinga. Ar vartotojui to reikia?“, – svarstė „Lietuvos dujų“ vadovas.
V. Valentukevičius taip pat gyrė Latvijos dujų saugyklą, kurios paslaugomis „Lietuvos dujos“ jau ir dabar naudojasi, jei prireikia. „Joje galima saugoti ne tik vartotojų, bet ir valstybės rezervą. Tad tai būtų žymiau pigiau negu statyti savo, bet aš suprantu, kad tai yra ne ekonominis klausimas. Turbūt didelė statyba, dideli pinigai yra patraukliau“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat paskaičiavo, kad žymiai padidėjus dujų infrastruktūros vertei, tai neišvengiamai atslieps galutiniam dujų tarifui. „Šiandien „Lietuvos dujų“ turtas sudaro beveik 3 mlrd. litų. Grubiais paskaičiuokime: terminalas – milijardas, jungtis – 600–700 mln. eurų, iš viso turtas galų gale sudarys beveik 6 mlrd litų. Tai kokią galų gale įtaką tai turės perdavimo paslaugoms – tarifams? Tuomet sakysite: kurių velnių tiek visko prisistatėte?“ – trečiadienį sakė V. Valentukevičius.
Su „Gazprom“ nebesusitars
„Lietuvos dujų“ generalinis direktorius taip pat vėl piktinosi šalies valdžios sprendimais griežtai taikyti Europos Sąjungos Trečiąjį energetikos paketą, pagal kurį dujų skirstymas atskiriamas nuo perdavimo. Šio paketo taikymas esą netinka, mat bendrovė „Lietuvos dujos“ nevykdo gamybos ir žaliavą tik importuoja. „Mes neturime esminio elemento, kuriuo būtų galima diskriminuoti kitas šalis jų neįsileidžiant, – gamybos. Kitų dalyvių priėjimas prie tinklų yra laisvas ir valstybės reguliuojamas – ir techniškai, ir pagal kainą“, – aiškino energetikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva įgyvendindama paketą vienintelė Europoje, net būdama taip pat izoliuota kaip Suomija, Latvija, Estija, pasirinko griežčiausią būdą – atskirti įmonės turtą. „Mes nesakome, kad šitas modelis netinka apskritai, mes sakome: šis modelis netinka dabartinėmis aplinkybėmis ir yra nesavalaikis“, – pridūrė V. Valentukevičius.
Jeigu anksčiau bendrovės vadovybė atseit dar galėdavusi derėtis su „Gazprom“, tai po tokių sprendimų „susitarti nebeturėsime galimybės“. „Skaudžiausia, kad sprendimai padaryti mums nedalyvaujant, o problemos teks vartotojams, konfliktas bus sugeneruotas, o tų, kurie priėmė tokį sprendimą, jau nebebus, – aiškino V. Valentukevičius. – Turime pradėti kalbėti profesionaliai ir ieškoti balanso. Bet ne: mes iškarto pasistatome vėliavą, kad štai su šitais kariausime – susirandame išorinį priešą ir visi kariaujame, sumuša visus kaktom, užuot darę tai, ką iš tikrųjų reikia šioje šalyje daryti. Laikas apie tai kalbėti ne tik prieš rinkimus.“
Praėjusią savaitė pranešta, kad „Gazprom“ vidutiniškai 10 proc. sumažino dujų kainą klientams Europoje, su kuriais sudarytos ilgalaikės sutartys, bet Lietuva tarp laimingųjų nepateko.
Neteko pasitikėjimo
V. Valentukevičius dar atkreipė dėmesį nieko konkretaus nežinantis apie suskystintų dujų terminalą. „Aš negirdėjau, kokie ten parametrai. Nežinau, gal girdėjo mūsų politikai... – konferencijoje pasakojo „Lietuvos dujų“ vadovas. – Pats temačiau vieną Vyriausybės nutarimą, kuris, tiesą sakant, mane labai nustebino. Originaliame projekto variante nebeliko, nes mes nebeišlaikę parašėme pastabą – nežiūrint į tai, kad mūsų pastabas reaguojama įdomiai, bet projekte buvo parašyta, kad didelę dalį dujų iš terminalo bus privaloma supirkti. Tuomet mums kilo klausimas: jeigu terminalo dujos bus 30–50 proc. Pigesnės, tai kodėl reikia privaloma tvarka jas pirkti? Bet čia turbūt kvailas klausimas – aš jo turbūt nebedrįsiu užduoti...“
Jis turėjo ir daugiau kritiškų pastabų politikams – tiek esantiems valdžioje, tiek buvusiems.
Tuo metu pernai kovą Andrius Kubilius pareiškė, kad V. Valentukevičius turėjo atsistatydinti, nes netinkamai atstovaudavo Lietuvai derantis su „Gazprom“. Šis rusų koncernas kartų su vokiečių „E.ON Ruhrgas“ yra didžiausi „Lietuvos dujų“ akcininkai.
Dar anksčiau energetikos ministras Arvydas Sekmokas „Lietuvos dujas“ kaltino, kad įmonė netinkamai atstovauja mažojo įmonės akcininko – Lietuvos valstybės – interesams, ir pateikė ieškinį į teismą dėl bendrovės veiklos tyrimo.
