"Geležiniu žmogumi" vadinamas triatlonininkas iš Panevėžio, ekologinių žygių sumanytojas ir įgyvendintojas Vidmantas Urbonas ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas antradienį pristatė kelerius metus trunkančią ekologinę akciją "Vanduo - tai gyvybė".
V. Urbonas šį penktadienį išskrenda į Peru, kur bandys perplaukti 60 km pločio aukščiausiai virš jūros lygio esantį Titikakos ežerą. Didžiausias gėlavandenis Pietų Amerikos ežeras yra beveik keturių kilometrų aukštyje. Žemas atmosferos slėgis ir deguonies trūkumas gali tapti rimta kliūtimi patyrusiam sportininkui. Tačiau V. Urbonas nusiteikęs įveikti ežerą rekordiniu greičiu. Šį plaukimą triatlonininkas skyrė Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Ši informacija buvo paskelbta žygiui skirtoje spaudos konferencijoje.
Kitais metais V. Urbonas bandys perplaukti didžiausią Šiaurės Amerikos Jeloustono ežerą, vėliau - Baikalą Sibire, Tano ežerą Etiopijoje, Great Lake ežerą Australijoje ir Keturių kantonų ežerą Šveicarijoje. Šie plaukimai skirti ne tik istorinėms datoms paminėti, bet ir atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į itin opią gėlo ir švaraus vandens problemą pasaulyje. Dėl to visa ekologinių žygių serija sujungta devizu: "Vanduo - tai gyvybė".
V. Urbonas padėkojo aplinkos ministrui G.Kazlauskui už suteiktą paramą - 30 tūkst. litų - už kurią bus nuomojamas laivelis ir kuriamas filmas. Kartu su plaukiku važiuoja gydytojas, dietologas, masažuotojas, gelbėtojai bei keli žurnalistai. Apie kiekvieną ekspediciją bus kuriamas 20 minučių filmas, leidžiami fotoalbumai, o akcijai pasibaigus - pilnametražis filmas apie penkerių metų akciją.
Beje, kai Peru žiniasklaida pranešė apie planuojamą plaukimą per Titikaką, daugelis gyventojų negalėjo tuo patikėti, nes ežero vandens temperatūra siekia vos 11 laipsnių, be to oras keičiasi kelis kartus per dieną, galimos audros, todėl iki šiol to ežero niekas nėra perplaukęs.
Kitais metais sportininkas ketina įveikti Jeloustono ežerą ir šį žygį paskirs Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms.
Aplinkos ministras G. Kazlauskas pasakojo, kad mielai pritarė V. Urbono idėjai, kadangi gėlo vandens problema kai kuriuose šalyse artimiausiu laiku gali tapti svarbesnė nei badas. Kaip žinia, Žemę dengia 71 proc. vandens, bet tik apie 3 proc. jo yra gėlas ir tik 0,4 proc. šio vandens yra ežeruose. Anot mokslininkų, padidėjusi migracija iš Afrikos žemyno kaip tik ir susijusi su vandens trūkumu šiame žemyne.
Mūsų šalis vandens trūkumo nejaučia ir netgi galėtų ji eksportuoti, tačiau nuolat tenka rūpintis jo švara. Lietuvoje yra apie 6200 ežerų, kurių plotas siekia per 914 kvadratinių kilometrų, tai užima apie 1,5proc. viso Lietuvos teritorijos ploto. Ministras pažymėjo, kad didžiojoje dalyje mūsų ežerų dugne susikaupusio dumblo sluoksnio storis yra didesnis nei pusė ežero gylio.
Vandens kokybė labiausiai priklauso nuo į vandens telkinius patenkančių teršalų kieko ir jų savybių. Šiuo metu jau pasiekta rezultatai mažinant vandenų taršą. 1990-1992 m. iki nustatytų reikalavimų buvo valoma vos 20 proc. buitinių ir gamybinių nuotekų, dabar - 72,4 proc., o visiškai nevalytų nuotekų išleidžiama vos 0,3 proc.
Sumažėjo ir į paviršinius vandens telkinius išleidžiamų teršalų kiekis.
