Kiekvieną pavasarį, atšilus orams, aktorius Vytautas Tomkus palieka Vilnių ir kraustosi į savo sodybą Ignalinos rajone. Visai vasarai: medinė pirtelė ant ežero kranto, nuostabi gamta – visa tai, ko reikia, kad pailsėtumei nuo miesto triukšmo ir nuo kasdieninės monotonijos.
Tačiau šį pavasarį aktorius sutinka ne itin džiaugsmingai nusiteikęs: „Mieste nuobodu, kai išėjau į pensiją pradėjau ilgėtis darbo, o kai nuvažiuoju į kaimą, kažką ten dirbti „spėkos“ nebeleidžia. Ir darosi graudu..."
Prieš metus aktoriui V. Tomkui sukako septyniasdešimt. Legendinis Tadas Blinda dar retkarčiais nusifilmuoja televizijos seriale, dar suvaidina vieną kitą vaidmenį Nacionaliniame dramos teatre.
„Sakoma, durnius darbą myli, taip ir aš“, – juokauja aktorius ir prisipažįsta, kad ilgisi darbo, bet neslepia, kad bet koks vaidmuo jo netenkina. Štai paskutinis televizijos serialas „Širdys paklydėlės“, kuriame teko filmuotis, labai nuvylė: „Paprastai, kai kviečia filmuotis, duoda paskaityti scenarijų, šįkart man jį tik papasakojo, ir viskas tuo baigėsi. O kai pradėjau filmuotis, pamačiau, koks siaubas, viena serija prasta, kita – dar prastesnė. Jei būčiau žinojęs, būčiau nesutikęs - visus metus vaikščiojau kaip į lažą. Tik tiek, kad visą praėjusią vasarą filmavomės Trakuose: nuvažiuoju iš pat ryto į Trakus, nueinu į kibininę, nusiperku kibiną, alaus bokalą. Taip prastūmiau vasarą. Vis kitokia buvo nei kasmet.“
Per savo gyvenimą aktorius yra vaidinęs daugiau nei septyniasdešimtyje filmų, sukūręs daugiau nei šimtą dramos vaidmenų: „Dabar, su amžiumi, matau, kad atsiranda vis daugiau aktorių, kurie į savo darbą žiūri labai filosofiškai, viską be galo sureikšmindami – kūrybinį procesą, išgyvenimus... Aš į savo darbą visada žiūrėjau kaip į darbą – privalai dirbti ir gerai dirbti. Nemėgau dirbti ir su nereikliais režisieriais. O gyvenime teko su tokiais susidurti ir ne kartą. Prisimenu, po filmo „Niekas nenorėjo mirti“, mane vis kviesdavo filmuotis Rusijoje. Nuvažiuoju, noriu aptarti vaidmenį, klausiu, kaip darysime, ką darysime, o man atsako: “Kaip filme „Niekas nenorėjo mirti.“ Suprask - režisierius tau nekelia jokių reikalavimų, jokių įpareigojimų. Man tokie dalykai - lyg šlapiu skuduru per veidą: kažką kažkur pamatė ir tenori to paties rezultato. Apie kokybę, išraišką kalbos net nėra. Čia - ne darbas.“
Ne darbas jam šiandien atrodo ir tada, kai aktorius leidžia sau dirbti keliuose darbuose iš karto. Štai jauni teatro aktoriai dirba teatre, filmuojasi serialuose, dar radijuje dirba. Paskui serga, negali... Ir į viską žiūri pro pirštus. „Mes ne taip anksčiau dirbome, nevoliojome durniaus,“ - su nuoskauda sako Vytautas.
Retai aktorius šiandien bepasižiūri bet kokį filmą: „Anksčiau žiūrėdavau filmus, nesvarbu kokius. Žmona ( aktorė Lilija Mulevičiūtė) bardavo mane: „Ką tu čia visokius niekus žiūri“... Bet aš iš blogų filmų mokydavausi, žiūriu, matau klaidas, žinau, kaip neturėčiau dirbti. O dabar per televizorių tokia eina banalybė, baisybė, kad įjungiu ir išjungiu. Arba pradedu žiūrėti ir užmiegu“.
Aktorius nesilanko ir teatro spektakliuose. „Įžeidė mane teatre. Kartą paprašiau kvietimo į spektaklį, man buvo atsakyta, kad kvietimai nedalijami. „Pirk bilietą stovėti,“ – sako. Nesurado vienos vietos, sienas ramstyti pasiūlė. Atsisakiau ir nuo to laiko į teatrą nebeinu. O mano žmona iš viso į teatrą nevaikšto ir į renginius jos neištempsi. Ne ji viena tokia, pažįstu ne vieną buvusią aktorę, kuri užsidarė namuose, niekur nebesirodo. O priežasčių čia visų ir nežinosi – gal pasikeitusi išvaizda, dėl ko aktorės dažnai išgyvena, gal nuoskaudos, su kuriomis dažnai išeinama iš teatro...“
V. Tomkus gegužės mėnesio pradžioje suvaidino Nacionaliname dramos teatre savo paskutiniame šio sezono spektaklyje. Prieš akis – kelionė į Ignalinos rajoną, kuriai jau ruošiasi. Daugiau nei prieš trisdešimtį metų, filmuodamasis seriale „Tadas Blinda“, jis atrado šią vietą prie ežero.
Iš pradžių atvažiuodavo su palapine pailsėti, vėliau įsigijo kaimišką pirtelę, kurią pavertė gyvenama troba. Ir taip visos laisvos nuo darbų vasaros ten... Anksčiau pailsėti ramiai galimybių beveik ir nebuvo: tuojau sulėkdavo draugai, pažįstami ir laisvos vietos nebelikdavo net palapinei pastatyti. Šiandien jau ramiau - į sodybą Vytautas važiuoja su žmona Lilija ir dviem katėmis.
„Nebe taip gerai jaučiamės sodyboje kaip anksčiau. Senieji mūsų prieteliai, to kaimo gyventojai, išmirė. Prijunko visokių nematytų. Pasijutome lyg kokie svetimkūniai tame kaime, juk nei mes čia gimę, nei augę“, - sako aktorius.
Dar pasiskundžia, kad vis sunkiau darosi kažką nuveikti. O darbų visada yra. Tai lieptą sutaisyti, tai kokį vinį įkalti tenka. O ir senieji kaimo girtuokliai, kuriuos prisikviesti darbams už butelį tebuvo vieni niekai, išmirė. Dabar reikia arba pačiam daryti, arba kitų girtuoklių ieškoti.
Aktorius, suvaidinęs daug vaidmenų, filmavęsis įvairiausiose studijose, šiandien širdyje saugo vos kelis: Povilas - kino filme „Žingsniai naktį“ ( režisierius Raimondas Vabalas), „Apuokas - „Niekas nenorėjo mirti“ ( rež. Vytautas Žalakevičius) , Tadas Blinda to paties pavadinimo seriale ( rež. Balys Bratkauskas).
Kur maloniau vaidinti - teatre ar kine, Vytautas nėra sau atsakęs iki šiol: „Jeigu ne kinas, nebūčiau tiek pasaulio pamatęs. Sovietiniais metais „išmaišiau“ visą sąjungą, artimas ir tolimas užsienio šalis. Iki šiol prisimenu, kai į teatrą atvažiuodavo vadinamieji pirkliai. Atvažiuoja, stebi aktorius, paskui siūlo paskaityti scenarijų. Parsinešu namo, skaitau, matau, kad nieko gero, rolė maža, bet užtat filmavimas Paryžiuje, Meksikoje... Kartą su tokiu vaidmeniu Sergejaus Bondarčiuko filme „Raudonieji varpai“ Meksikoje praleidau net mėnesį. Laiko į valias, moka dienpinigius, o filmuotis tereikėjo vieną dieną...
V. Tomkaus namuose daug įrašytų filmų, kuriuose jam teko vaidinti, bet aktorius prisipažįsta, kad žiūri juos retai. „Graudu, ypač, kai pasižiūriu „Tadą Blindą.“ Skrieju ant arklio, ant kurio dabar jau niekaip nebepajėgčiau užsėsti, pats jaunas, stiprus... O šiandien - be plaukų, susuktas radikulito, pakeistais klubo sąnariais... Lyg parodija gyvenimo. Pasižiūri ten, pasižiūri čia, ir pamąstai, kaip gyvenimas viską palengvėle iš tavęs atima...“
