Su populiarios humoro laidos „Dviračio šou“ vedėju Vytautu Šerėnu kalbėtis niekada nebūna nuobodu. Šįkart į kai kuriuos „Balsas.lt savaitės“ klausimus jis atsakė labai rimtai.
– 18 metų dirbate su „Dviračio šou“. Ar rutina per tiek metų neįsibrovė? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Šerėno.
– Kartais tą patį darbą žmonės dirba visą gyvenimą ar net karta iš kartos, tačiau rutina nesiskundžia. Mano darbas įdomus, gana įtemptas, todėl apie rutiną neturiu kada galvoti.
– Vedate humoro laidą. Ar vadinate save humoristu?
– Galiu vadintis ir humoristu.
Gyvenime pusrimtis
– Ar tiesa, kad kitus linksminantys žmonės artimųjų rate mažai juokauja, netgi yra liūdni?
– Žiūrovai humoristus mato tik linksmus. Kai jiems liūdna, nesirodo žmonėms. Aš taip pat nosį nukabinęs vaikštau tik namie ir niekam nekliudau.
– Ar dažnai vaikštote nukabinęs nosį?
– Vienas humoristas yra sakęs, kad nuolat juokauti gali tik beprotis. Vadinasi, aš esu pusrimtis.
– Kaip manote, ar jūsų kuriamoje laidoje visada išlieka riba tarp humoro ir sarkazmo, net įžeidinėjimų?
– Juokaudami su draugais ar kolegomis tarpusavyje kartais ribą peržengiame, bet laidoje stengiamės tuos dalykus skirti. Tai padaryti padeda vidinis jausmas.
– Ar dažnai parodijuojami žmonės jums skambina ar piktinasi?
– Vienas kitas atsiranda, tačiau tokie atvejai nėra dažni. Daugelis žmonių supranta, kad mūsų laida vaidybinė, ne informacinė, vadinasi, ir pykti nėra dėl ko. Protingi žmonės nesipiktina. Šiaip ar taip mūsų laida atkreipia dėmesį neeilinius žmones, turinčius tam tikrų gebėjimų, išsilavinusius ir žinančius, ką daro ir dėl ko vienaip ar kitaip gyvenime elgiasi.
– „Dviračio šou“ siužetus kuriate ir rašote trise. Ar esate griežtai pasiskirstę, kas kokius siužetus rašo? Pavyzdžiui, kas kuria siužetą „brankoms“?
– Rašome trise. „Brankoms“ visą laiką rašiau aš vienas, nes išversti į „bratkų“ kalbą ne kiekvienas moka. Dabar jau ir kolegos Haroldas Mackevičius bei Gintaras Ruplėnas pasistengę turbūt galėtų parašyti panašiai, nes per tiek metų išmoko mano tarmę. Užuot išmokę dar vieną užsienio kalbą, kaip patys sako, buvo priversti mokytis Ignalinos krašto tarmės.
Į politiką neskuba
– Esate kandidatavęs į prezidento postą. Artėja Seimo rinkimai. Ar dažnai sulaukiate kvietimo prisidėti prie vienos ar kitos partijos ir dalyvauti rinkimuose?
– Turbūt niekada nebuvau kviečiamas ar agituojamas.
– Kaip manote, kodėl?
– Neduodu tam pagrindo. Nedalyvauju renginiuose, kuriuose galėčiau susitikti su politikais, kuriuose diskutuojama arba išsakomos kokios nors nuostatos, galbūt artimos vienai ar kitai partijai. Niekada nesu daręs, kaip ir nė karto nesu užsiminęs, kad norėčiau priklausyti kuriai nors partijai.
– Leidote suprasti, kad politikoje jūsų nepamatysime?
– Nežinau, šiuo interviu gyvenimas nesibaigė. Kol kas gerai jaučiuosi dirbdamas dabartinį darbą.
– Įdomu būtų sužinoti, už ką balsuosite per šiuos rinkimus.
– Balsavimas yra slaptas. Kadangi mano žiūrovai yra įvairių partijų atstovai ir visokioms partijoms prijaučiantys žmonės, ir norėdamas negalėčiau atsakyti į šį klausimą.
Namuose palaida bala
– Esate ekonomikos mokslų daktaras...
– Turiu tokį diplomą, bet jei dabar reikėtų jį rasti, tektų gerokai spintą perversti.
– Gal jau ir pradaigojote tą diplomą?
– Ieškodamas kažkokio kito dokumento lyg ir buvau jį aptikęs...
– Kur šiandien pritaikote žinias, įgytas per 10 studijų metų?
– Kurdamas laidą. Neblogai suprantu daugybę politikos ir gyvenimo reiškinių, užtai juokaujant apie ekonomiką nedažnai tenka atsiversti tarptautinių terminų žodyną ar ekonomikos vadovėlį. Be to, manau, suprasti ekonominio gyvenimo reiškinius kiekvienam naudinga.
– Jūsų žmona taip pat ekonomistė. Kuris tvarkote šeimos finansinius reikalus?
– Čia jau palaida bala. Didesnes investicijas paprastai darau aš. Joms dažniausiai nepritariama, bet ką darysi. Juk reikia pavaidinti, kad esi šeimos galva.
– Užauginote dvi dukras. Ar žvelgdamas į jas matote savo atspindį?
– Viena turi šiek tiek išorinio panašumo, kita – ne. Pašmaikštauti abi sugeba, bet profesine prasme visai į kitą pusę nuėjo.
– Ką dukros pasirinko studijuoti?
Vyresnioji – indų kalbą ir kultūrą. O jaunesnioji – kultūros istoriją ir antropologiją.
Afrikoje nemedžios
– Esate aistringas keliautojas ir medžiotojas. Kuri aistra ima viršų?
– Vienareikšmiškai kelionės.
– Kur šią vasarą keliavote ir kokių įspūdžių parsivežėte?
– Buvau Čilėje, bet kalbėti apie keliones ne itin mėgstu, kad nesusidarytų įspūdis, jog keliauju norėdama pasipuikuoti, o ne savo malonumui. Yra žmonių, kurie grįžę iš kelionių mėgsta pasakoti, kokios klasės lėktuvu skrido, kokį maistą valgė, o aš nesu linkęs to daryti.
– Apie medžioklę irgi nepasakojate?
– Medžioklė – tai prastai visuomenėje vertinamas vyrų žaidimas. Nesu dėl jos pametęs galvos ir greičiausiai nevažiuosiu į Afriką medžioti. Trofėjai taip pat nėra didelis vyro nuopelnas, tai tik jo antriniai lytiniai požymiai. Kai medžiotojas giriasi, jog dviem šūviais ką nors paguldė, nematau čia didvyriškumo.
Suprantu, kad peiliu nudurti liūtą nėra paprasta, bet su dabartiniu šautuvu, kainuojančiu apie 30, o gal net ir visą 100 tūkst., nušauti žvėrį, parodytą pirštu, nereikia ypatingų sugebėjimų.
– Kodėl medžiojate?
– Aš valgau. Kadangi iš Afrikos niekada negalėsiu atsivežti mėsos, medžioju ten, iš kur galiu tą mėsą pasiimti.
– Kadaise įsigijote sodybą ir pradėjote kaimo turizmo verslą. Turite verslininko gyslelę?
– Iš tokio verslo į Aliaską nenuvažiuosi. Jei išlaikai sodybą, jau gerai. Šituos reikalus žmona geriau žino. Ji vis skundžiasi, kad nelabai apsimoka, tai gal ir nėra lengva ją išlaikyti. Aš toje sodyboje esu „išmislų“ organizatorius. Kuriu „išmislus“, dėl kurių išlaikyti sodybą tampa dar sunkiau, pavyzdžiui, įrengiau geoterminį šildymą.
Po penkiolikos metų
– Spalį bus jūsų gimimo diena. Ar švenčiate gimtadienius?
– Kaip išeina. Jei gimtadienis būna darbo dieną, išgeriame su kolegomis kavos. O jei savaitgalį, tai nežinau. Nešvenčiu gimtadienių. Aišku, jei vaikai ir žmona nuperka kokio saldėsio, kartu jį suvalgome. Toks ir šventimas. Pats, kiek prisimenu, švenčiau tik savo penkiasdešimtmetį.
– O kokį save ir ką veikiantį įsivaizduojate po penkiolikos metų?
– Ir po penkiolikos metų būsiu panašus kaip dabar, nes man jau daugiau kaip penkiasdešimt. Na, pridėjus prie 18 metų dar 15... Aš kaip Algimantas Čekuolis dirbsiu televizijoje ir pavytusio apelsino veidu vesiu „Dviračio šou“.
– Ar norėtumėte ir po penkiolikos metų vesti tą pačią laidą?
– Po penkiolikos metų daug kas bus pasikeitę. Gyvenimo tempas didžiulis. Gal ir po penkiolikos metų norėčiau tą patį daryti, jei kas manęs klaustų, nes tokie dalykai ne nuo manęs priklauso. Yra dar televizijos savininkai. Aišku, įdomų darbą įdomu ir senatvėje dirbti.
Tik faktai:
Prezidento rinkimuose V. Šerėnas dalyvavo 2002 metais.
Dabartiniai laidos „Dviračio šou“ kūrėjai yra H. Mackevičius, V. Šerėnas, G. Ruplėnas.
V. Šerėnas yra sukūręs ne vieną įsimintiną laidos „Dviračio šou“ personažą. Populiariausi iš jų – profesorius, patriotas Bungailiškis Prūdas ir bratkos.
Elvyra ŽVIRBLIENĖ
