Iš gyvenimo pasitraukęs talentingas aktorius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas savo bičiuliams ir artimiesiems paliko daug neatsakytų klausimų. Naujienų portalas balsas.lt reiškia nuoširdžią užuojautą V. Šapranausko artimiesiems ir skaitytojams pateikia paskutinį aktoriaus interviu, kuris buvo spausdintas žurnale „Ieva“.
Žinomas teatro aktorius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas turi nuomonę apie tai, kada moteriško žavesio spindesys pereina į įkyriai akis dirginantį žaižaravimą. Humoro jausmu, o kartais net kandžiais sąmojais garsėjantis V. Šapranauskas sako, kad moters meno spindėti pavyzdžių realiame gyvenime pasitaiko retai.
Kokia yra šiuolaikinė moteris vyro akimis?
O Jėzau... Labai suktas klausimas. Tikriausiai tai nuolat užsiėmusi, paskendusi darbuose, neturinti laiko vyrui, net, sakyčiau, per daug emancipuota. Vyras tokiai moteriai yra beveik nereikalingas.
Ar šiuolaikinę moterį galėtumėte palyginti su tradiciniu moters įvaizdžiu, kuris buvo gajus, tarkime, prieš šimtą metų, kai moteris turėjo tik rūpintis vyru ir auginti vaikus? Kada vyrai gyveno geriau – šiuolaikinėje ar anų laikų bendruomenėje?
Ir dar turėjo gerai kapelius prižiūrėti... Klausti reikėtų tų vyrų, kurie gyveno prieš šimtą metų. Manau, man, kaip katinui, reikėtų nugyventi devynis gyvenimus, kad galėčiau atsakyti į šitą klausimą. Sunku apie tai spręsti.
Visą gyvenimą dirbate teatre, televizijoje, kur nuolat pabrėžiamas idealios moters įvaizdis. Esama tokio stereotipo, kad moterys, kurios rodosi per televiziją, žūtbūt privalo atitikti šių dienų grožio standartą, ar tai tiesa?
Kas taip sakė? Dabartinė televizija orientuojasi į neprofesionalius žmones: ateina ir mano, kad bet kas gali vesti laidą, bet kas gali kalbėti per televizorių ir vaidinti kine, teatre... O kalbant apie grožio standartą, gal tuos duomenis atitinka vienintelė Jurgita Jurkutė, o visos kitos – pilkos pelės, neįdomios.
Bet moterys, kurios sėdi namuose ant sofos, linkusios idealizuoti tai, ką mato televizoriaus ekrane...
Tai juk savaime suprantama, čia nusivylusios namų šeimininkės.
Kaip manote, kokių stiprybių ir silpnybių turi šiuolaikinė moteris?
Kaip jau sakiau, šios moterys per daug užsiėmusios, neturi laiko namams, seksui ir mano, kad taip ir turi būti. Jau vien tai, kad turime moterį prezidentę, apie mūsų šalį daug ką pasako, kaip ir suomius, kurių prezidentė – taip pat moteris, bei vokiečius, kurių šalies valdžia moters rankose. Nežinau, kur ritasi pasaulis...
Pasaulio istorijoje esama daugybės pavyzdžių, kai moterys tampa įkvėpėjomis, mūzomis ir vyrai dėl jų ryžtasi įvairiems žygiams. Kaip manote, ar moters menas spindėti yra įgimtas, ar metams bėgant išugdomas dalykas?
Manau, kad viską gamta taip sutvarkė, juk visi pasaulio karai vyko dėl moterų. Napoleonas, Hitleris – viskas vyko dėl moterų. Moteris – atspirties taškas, be kurio vyrai negali gyventi, ir tai natūralu. Įdomu, ar būtų įmanomas atvirkštinis variantas, ar moterys galėtų gyventi be vyrų? Režisierius Federico Fellini yra pastatęs „Moterų miestą“, nežinau, ar jo interpretacija gera.
Kalbant apie moterų meną spindėti, ar patrauklesnė moteris, kuriai galimybę spindėti suteikia amžius – sąlyginai jaunas, ar ta, kuri patraukli savo sukaupta gyvenimiška patirtimi?
Geriau, kad tai būtų suderinta. Kad spindesys, jaunystė ir grožis būtų viename, tai gyvenime būna retai, bet pasitaiko.
Šiuolaikinė visuomenė moterį įspraudžia į tam tikras taisykles, galbūt tokiomis sąlygomis sunkiau atskleisti vidinį savo spindesį, paslėptą po pudros ir lūpų dažų sluoksniu?
Tai jau pačios moters bėda, tokiai moteriai negalima uždrausti dažytis – ji žūtbūt nori būti graži, bet nesuvokia, kaip tai jos grožiui kenkia.
Bet galbūt vyrams patinka pabrėžtinai dailiai atrodančios moterys?
Mes turėjome gyvą pavyzdį – „Olialia“ pupytes, jos buvo dailiai „supakuotos“. Man nieko nėra baisiau, visa ši idėja – košmariškas sapnas. Yra moterų, kurios savo namuose priima žurnalistus su makiažu, manikiūru, pabrėždamos „nuo pat ryto aš tokia graži ir taip atrodau kasdien“. Tai tuštybės mugė.
Kokie moterų bandymai suspindėti labiausiai erzina vyrus?
Jei moteris labai nori „spindėti“ visu kuo, ką turi išoriškai, ir nuslėpti savo trūkumus – tai užima labai daug laiko. Šis laikas atimamas iš pačios moters, kartu – ir iš vyro, o kadangi gyvenimas duotas vienas, trečdalį jo normaliai žmogus pramiega, o moterys vieną trečdalį dar ir prasidažo. Moterys kur nors ruošdamosi mėgsta keletą valandų rengtis, paskui paaiškėja, kad drabužiai netinka prie makiažo, tada kažkurį vieną reikia keisti, o tam vėl reikia laiko.
Ar tiesa, kad vyrai pirmiausia įsimyli moters išorę ir tik paskui domisi vidiniu jos pasauliu?
Be jokios abejonės. Pirmasis žvilgsnis – į moters išvaizdą, bet jei po tuo nieko daugiau nėra, tai trumpalaikis žavesys. Būna atvejų, kai pamanai, jog geriau ji nebūtų prasižiojusi – viskas gerai, kol moteris tyli. Sakoma, kad vyrui moters idealas yra akla kurčnebylė, dirbanti degtinės fabriko direktore.
Kalbant apie ryškias ir spindinčias moteris, gal ne kiekvienam vyrui tokios reikia, gal yra vyrų, kurie nori ryškiau spindėti patys?
Reikėtų apklausti daugiau vyrų. Jei vyras nori būti povu, o juk povė tokios uodegos neturi... Tokiam vyrui, matyt, šalia tiktų bet kokia moteris, svarbiausia, kad ji jo neperspjautų. Aš prie tokių vyrų savęs neskiriu.
Ar tiesa, kad esama vyrų, kuriems turėti šalia gražią, spindinčią moterį yra prestižo reikalas?
Tokių pavyzdžių pilna, mūsų visuomenė taip sukurta. Daužyti kamuolį ir mesti tritaškius dar nereiškia proto viršūnės. Pasirinkti spindinčią moterį, kuri susuka smegenis, daug pastangų nereikia, bet atsikratyti ja būna labai sunku.
Ar metams bėgant vyro sąmonėje keičiasi moters idealas?
Žinoma, jis keičiasi kaskart įsimylėjus. Kas kartą užmirštamas buvęs ir jo vietoje atsiranda naujas.
Amžinas diskusijų klausimas: kokia moteris turi būti – graži ar protinga?
Ir graži, ir protinga – visko turi būti po truputį. Blogai, kai vieno –per daug, kito – per mažai.
Į ką pirmiausia atkreipiate dėmesį susipažindamas su moterimi?
Į išvaizdą ir, jei tenka bendrauti, stengiuosi pažvelgti į jos vidinį pasaulį, apsiskaitymą, o tai dabar reta. Būna, pamini kelis autorius ir pašnekovė sutrinka: „Kas? Ką?“ – tuomet viskas būna aišku.
Ar tai tam tikras V. Šapranausko testas – pasikalbėti apie literatūrą ir meną?
Galima sakyti ir taip. Dabar atėjo tokie laikai, kai šių dienų aukštasis mokslas prilygsta 1980-ųjų viduriniam išsilavinimui. Anksčiau žmonės su viduriniu žinojo daugiau nei šiandien turintys aukštojo mokslo diplomus, vidurinis išsilavinimas ir buvo išsilavinimas, o ne išeitas kursas.
Prieš didžiąsias metų šventes visi masiškai puola į parduotuves, viskas dabinama blizgučiais ir net butaforiniu džiaugsmu. Kokia jūsų nuomonė apie šį laiką?
Tai pats šlykščiausias metų laikas, o Kalėdos – pati šlykščiausia metų šventė. Nekenčiu jų, nes visos parduotuvės užsikimšusios žmonėmis ir negali nusipirkti net paprasčiausio batono. Kas kartą esu priverstas ko nors ieškoti, ką nors galvoti... Per gimtadienius ir Kalėdas suprantu, kiek pasaulyje nereikalingų daiktų.
Kaip manote, ar šventės tapo masinio apsipirkimo laikotarpiu?
Mes esame pasodinti ant adatos. Noriu ar nenoriu, kas kartą nuėjęs į parduotuvę pieno grįžtu su dviem krepšiais pirkinių, bet pieno taip ir nenusiperku. Pirkti ir pinigus leisti – narkotikai.
Dažnai sakoma, kad moterys sunkiau atsispiria norui apsipirkti. Pritariate šiai nuomonei?
Spręsdamas iš savęs galiu pasakyti, kad abi lytys tam sunkiai atsispiria.
Koks būtų jūsų patarimas moterims, kurios trokšta sublizgėti ir anaiptol ne meno ar literatūros išmanymu?
Norėčiau palinkėti, kad moterys suprastų, jog vyras reikalingas ne tik norint susilaukti vaikų. Sakoma, jei nori draugo namuose – įsigyk šunį, jei nori, kad ant tavęs lotų, – vesk. Mano patarimas norinčioms sublizgėti moterims: moterys, tapkite moterimis, nesuvyriškėkite.
