„Gera žinia ta, kad ekonomika šiemet auga sparčiau nei prognozavome. Stiprėja vidaus paklausa, sparčiai auga atlyginimai, investicijos, užimtumas. Stiprybės šiemet semiamės labiau iš vidaus, ir tai yra vienas esminių ekonomikos variklių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo V. Šapoka.
Anot jo, nors tarptautinės organizacijos prognozuoja pasaulio ekonomikos augimą, tačiau jis nebus tolygus skirtingose rinkose.
„Šie metai ypatingi tuo, kad stiprėjant vidaus paklausai, augant atlyginimams, infliacija traukiasi, kaip mes ir prognozavome. Žvelgiant į ateitį stiprybės turėsime semtis vis daugiau iš vidaus, nes pasaulio ekonomika augs, bet ne taip, kaip norėtume“, – sakė V. Šapoka.
Ministerija šiemet numato 3,4 proc., kitąmet – 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. 2020 metais šalies ekonomika turėtų ūgtelėti 2,5 proc. Kovą ministerija 2018 metams prognozavo 3,2 proc. BVP augimą, o 2019–2020 metams – atitinkamai 2,8 proc. ir 2,5 procento.
„Geriname vidaus paklausos ir darbo rinkos rodiklius, bet nuosaikiau matome užsienio prekybos rinką. Darbdaviams teks pasitelkti žiūronus ir ieškoti darbuotojų, bet eksportuotojai turi pamąstyti apie savo rinkas, nes išorės neapibrėžtumai išlieka ir šiek tiek stiprėja. Vidaus paklausą stimuliuojantys veiksniai turėtų tapti absorbuojančiu faktoriumi ir apsaugoti nuo šokų“, – spaudos konferencijoje sakė finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
Ministerija prognozuoja, kad namų ūkių vartojimas šiemet ir kitąmet augs po 4,3 procento.
„Gerindami namų ūkių vartojimo prognozę, atsižvelgėme į tai, kad žmonės disponuoja didesne apimtimi pajamų, o tai lėmė darbo užmokesčio augimas ir pensijų indeksavimas. Ateityje matome tolesnį vartojimo ūgtelėjimą, kurį lems Vyriausybės sprendimai įgalins didinti disponuojamas pajamas ateityje“, – sakė M. Tuskienė.
V. Šapoka tikino, jog išsikvėpus eksporto augimui, sprendimas didinti Lietuvos žmonių disponuojamas pajamas priimtas laiku.
M. Tuskienės teigimu, kai kurių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikų augimas yra lėtesnis nei tikėtasi.
„Rusijos situacija mūsų eksportuotojams nėra palanki, bet eksportas yra diversifikuotas, todėl prognozuojame eksporto augimą, tačiau lėtesnį. Taip pat numatome paslaugų eksporto augimą. Anksčiau vyravo transportas, dabar plečiasi intelektualios nuosavybės, kompiuterinės paslaugos, eksporto kokybė gerėja“, – sakė finansų viceministrė.
Ministerijos analitikai prognozuoja, kad prekių ir paslaugų eksportas šiemet turėtų augti 5,7 proc., kitąmet – 5,1 procento.
Prognozuojama, kad suderinta vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 2,7 proc., o kitąmet kainų augimas turėtų sulėtėti iki 2,5 procento.
Nedarbo lygis, pernai siekęs 7,1 proc., šiais metais turėtų sumažėti iki 6,3 proc., o kitąmet iki 5,9 proc., vidutinis metinis darbo užmokestis – didėti atitinkamai 8,9 proc. ir 7,5 procento.
