Nuo kovo 4 dienos rytą paleistų šūvių, pakirtusių prieštaringai vertinamą kaunietį verslininką Vidmantą Sadauską (46 m.), prabėgęs jau beveik pusmetis, bet žudikas vis dar nenustatytas.
Šūviai Baltų prospekte esančios katalikiškosios „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos prieigose nuaidėjo, kai netoliese gyvenantis V. Sadauskas atėjo pašildyti savo automobilio „VW Transporter“ variklio. Kaip ir kasryt, jis ketino nuvežti savo dukrą į mokyklą. Tačiau įsėdus į automobilį ir įjungus variklį, iš tarp namų išdygo vyras su ginklu rankoje ir per vairuotojo pusės langą paleido į V. Sadauską 7 šūvius. Šeši iš jų susmigo į krūtinę ir galvą, tad jokių šansų išgyventi dviejų vaikų tėvas neturėjo... Ant vairo sukniubusį V. Sadauską rado jo duktė – mergaitė telefonu iškvietė motiną ir išjungė automobilio variklį.
Pusė aštuonių įvykdytą brutalų išpuolį matė ir girdėjo ne tik keletas aplinkinių daugiabučių gyventojų, bet ir į mokyklą skubantys vaikai. Iškart po įvykio buvo paskelbta, jog esama asmenų, mačiusių ir gana gerai įsidėmėjusių žudiką, tačiau dabar pareigūnai teigia, kad nei vieno vertingos informacijos pateikti galinčio liudininko nėra.
Sulaikė ne tuos?
„Kol kas nieko negalėčiau komentuoti šia tema. Panašu, kad tai galėjo būti iš anksto suplanuotas veiksmas. Daugiau nenoriu plėstis, nes praktika sako, kad tokiais atvejais interneto portalus skaito ir nusikaltimuose dalyvaujantys asmenys. Kartais mūsų geranoriškas atvirumas labai padeda tokiems nusikaltėliams apsispręsti dėl savo tolimesnių veiksmų, atsitraukimo kelių ir panašiai“, – po įvykio kalbėjo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis.
Nors nuo V. Sadausko nužudymo praėjo jau 5 mėnesiai, „komentuoti šia tema“ prokuratūra ir toliau nelinkusi. Pasiteiravus apie V. Sadausko nužudymo eigą, prokuratūros atstovų atsakymas, kaip ir dažniausiai panašiais atvejais, buvo trumpas: „Tiriamos įvairios įvykio versijos. Įtariamųjų nėra“.
Vienu metu įtariamieji lyg ir buvo atsiradę. Po V. Sadausko nužudymo praėjus vos keliolikai valandų, buvo sulaikyti du su Agurkinių gauja siejami kauniečiai – broliai Eugenijus (23 m.) ir Mantas (18 m.) P. Jaunesnįjį įtariamąjį prokurorai prašė suimti 2 mėnesiams, o vyresnįjį brolį – mėnesiu ilgiau, vis dėlto kriminalistai nesurinko svarių jųdviejų kaltės įrodymų, tad jau kitą dieną Kauno apylinkės teismas Mantą P. paleido į laisvę, o Eugenijui P. skyrė tik 15 parų suėmimą.
Abu anksčiau Daktarų nusikalstamai grupuotei priklausę broliai yra gerai pažįstami teisėsaugai. Vyresnysis vos išvengė nelaisvės po vieno 2009 metų rugsėjo 5-osios rytą įvykdyto nusikaltimo – tada buvo užpultas ir stipriai sumuštas kaunietis Ramūnas B. Ilgai gydęsis ir iki šiol viso darbingumo neatgavęs Ramūnas B. kelis užpuolikus atpažino iš jam parodytų daugybės teisėsaugai žinomų asmenų nuotraukų, tik negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad beisbolo lazda mosavo būtent Eugenijus P. Pritrūkus įrodymų, pastarasis buvo išteisintas.
Atsakymų nesulaukia
Kas ir kodėl nužudė V. Sadauską, teisėsaugininkai negali atsakyti ir jo sutuoktinei. Itin viešumo vengianti moteris patikino, jog gyventi tokioje nežinioje yra labai sunku. „Viešumas buvo mano vyro pasirinkimas, tuo tarpu aš to nenoriu – man reikia užauginti du vaikus, tad dalyti interviu ir filmuotis griežtai atsisakau“, – teigė V. Sadausko našlė. Vis dėlto ji sutiko pasišnekėti su „Akistatos“ žurnaliste.
Pokalbio metu Sadauskienė negailėjo karčių žodžių bylą tiriantiems pareigūnams ir tyrimą kuruojančiam Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Egidijui Palaimai. „Iš prokurorų aš nesulaukiu jokių žinių. Pati einu ir klebenu jų kabinetų duris, tačiau jie negali pateikti jokių savo darbo rezultatų“, – apgailestavo moteris. Tiesa, jau pirmąjį kartą susitikus su E. Palaima nieko per daug ji ir nesitikėjusi. „Prokuroras prisistatydamas pabrėžė, jog tyrė D. Kedžio bylą, tačiau aš nemanau, kad toks faktas yra jam komplimentas. Greičiau atvirkščiai – juk visi žino, kas vyksta su ta byla“, – kalbėjo V. Sadausko našlė.
Moteris prasitarė, jog atkakliai reikalaudama kuo operatyviau ištirti vyro nužudymą, iš prokurorų susilaukė ne palaikymo, o priekaištų. „E. Palaima, mostelėjęs ranka į savo bylų prikrautą spintą, sakė, kad čia nemažai bylų, kurios neištirtos jau keletą metų. Greičiausiai taip prokurorai nori nuteikti mane, kad ir mano vyro nužudymo byla greitu metu tikrai nebus atskleista“, – piktinosi Sadauskienė.
„Sudegino“ teisėjus
Moterį piktina ir apie jos nužudytą vyrą sklandantys gandai. „Tiek istorijų prikurta, tiek visokių „pletkų“ dabar paskleista. Bet visa tai yra nesąmonės“, – tikina Sadauskienė ir priduria, jog nors kalbos apie tai netyla jau kuris laikas, jos vyras nebuvęs nei policijos informatoriumi, nei kvaišalų platintoju, o į prezidento postą kandidatavo tiesiog norėdamas situaciją Lietuvoje pakeisti į gera.
„Žinote, vieni kuria verslus, stato namus, o kiti eina į politiką“, – nusišypsojo vyro kandidatavimo 2009 metais į prezidentus istoriją prisiminusi Sadauskienė. Tuomet į Vyriausiąją rinkimų komisiją su savo advokatu atvykęs pats save išsikėlęs kaunietis nesugebėjo be klaidų užpildyti net registracijos dokumentų. Nors V. Sadauskas atsisakė viešai atskleisti net savo išsilavinimą, šeimyninę padėtį, darbovietę, o anketoje nurodė, kad nėra jokio teismo nuosprendžio, už kurį jam būtų tekę atlikti bausmę, rinkėjų parašų rinkimo lapai jam vis dėlto buvo išduoti. Šiaip ar taip, 20 000 jį palaikančių rėmėjų V. Sadauskui surasti nepavyko ir tuo jo kelias į prezidento rinkimus nutrūko.
Kandidatuodamas į prezidentus V. Sadauskas vis dėlto nutylėjo savo teistumą ir su juo susijusią skandalingą istoriją. Dar 1996 metais jis į teisiamųjų suolą „pasodino“ du Kauno miesto apylinkės teismo teisėjus – Jurgį Kaušinį bei Tomą Kaminską, kuriuos apkaltino kyšio paėmimu. Tai buvo pirmas kartas nepriklausomoje Lietuvoje, kai teisiamųjų suole sėdėjo teisėjai.
Tąkart per parengtinį tardymą buvo nustatyta, kad V. Sadauskas kartu su dviem draugais pavogė „Žigulių“ markės automobilį iš jo savininkės pareikalavo 2000 dolerių išpirkos. Dėl šio įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla, o tardymą joje atliko J. Kaušinis, kuris tuo metu dirbo Kauno miesto prokuratūroje. Anot V. Sadausko, J. Kaušinis iš jo paėmęs 2000 dolerių kyšį ir pažadėjęs „šį reikalą sutvarkyti“.
J. Kaušinis V. Sadauską supažindino su T. Kaminsku, ir abu pažadėjo padėti. V. Sadauskas sakė, kad J. Kaušiniui su T. Kaminsku jis davęs 4000 dolerių, bet kai šiedu vėl pareikalavę pinigų, jis kreipęsis į policiją. Kitą kartą pinigus jis nešė jau turėdamas įrašymo aparatūrą ir pokalbį apie kyšius įrašė.
Vilniaus apygardos teismas 1997 metais abu teisėjus dėl kyšio ėmimo išteisino, bet nuteisė dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Įsigaliojus nuosprendžiui, prezidentas A. Brazauskas abu atleido iš teisėjų pareigų.
Rankų nenuleis
„Žmogų nušauti – tai ne pagąsdinti. Jis turėjo kažkam perbėgti kelią ir labai stipriai pamaišyti, kad buvo ryžtasi žmogžudystei. Savo įtarimais aš pasidalinau su prokurorais, bet ir tai nedavė jokių rezultatų“, – svarstė V. Sadausko našlė. Paklausta, ar vyras buvo sulaukęs grasinimų ir ar turėjo priešų, moteris tapo nekalbi. „Nenoriu detalizuoti savo turimos informacijos ir viešai įvardinti savo įtarimų. Apskritai įtarti galima daug ką, bet tai dar nieko nereiškia", – mįslingai kalbėjo Sadauskienė. Beje, prieš porą metų netoli tos vietos, kur nužudytas V. Sadauskas, buvo sudengintas jo automobilis.
Nors V. Sadausko našlė tai neigia, neoficialiais duomenimis, pastaraisiais metais jis galėjo būti glaudžiai susijęs su Kaune itin paplitusio pogrindinio kvaišalų biznio rykliais. Kalbama, esą V. Sadausko paprašyti kai kurie policijos pareigūnai per valstybės sieną galėję gabenti įvairiausiais narkotikais prikimštus sunkvežimius, o tokia V. Sadausko ir jo bendrininkų teisėsaugoje savivalė galėjusi rimtai supykdyti narkotikų verslo senbuvius – tarp jų ir šiuo metu senais Daktarų nusikaltimais kaltinamo Egidijaus Abariaus, pravarde Goga, patikėtinius.
„Atvirai pasakysiu – netikiu, kad pareigūnai ką nors išsiaiškins, tačiau vis tiek neketinu nuleisti rankų. Juk netekau vyro, o vaikai neteko savo tėvo, tad pasiduoti tiesiog negaliu. Dabar nė nesivarginu kreipdamasi į prokurorus, nes dažniausiai man atsakoma, kad visi atostogauja. Rugsėjo mėnesį ketinu prašyti pareigūnų pateikti detalią informaciją, kokie veiksmai buvo atlikti, kas nustatyta ir ko ketinama imtis toliau“, – sakė V. Sadausko našlė.
Tik faktai:
Tame pačiame Baltų prospekte prie savo namų 2010 metų sausio mėnesį vieninteliu šūviu į galvą buvo nužudytas Agurkinių gaujos narys Rytis Korsakas (37 m.). Kaune sklido kalbos, jog R. Korsako mirtis galinti būti Agurkinių kovų su Kamuoliniais pasekmė, bet aukšti teisėsaugos pareigūnai ir paties nužudytojo aplinkos žmonės tokias prielaidas kategoriškai atmetė.
Viena žmogžudystės versijų – galbūt R. Korsakas, galimai prisidėjęs prie prieš keletą metų mįslingai dingusio Bronislovo Siručio nužudymo, dėl kažkokių priežasčių neįtiko Agurkinių viršūnėms. Šis nužudymas iki šiol neatskleistas.
Šių metu liepos 21 dieną R. Korsako nužudymo tyrimas buvo sustabdytas. Priežastys – nebuvo nustatytas asmuo, padaręs nusikaltimą.
Baltų prospekte ties 107-uoju namu 2006 metų spalį kulkos pakirto ir Artūrą Pakašių (27 m.). Į jį 11 šūvių seriją paleido Darius Čekalinas (25 m.). Vėliau jis tvirtino gynęsis nuo peiliu ginkluoto savo draugo. Abu taip pat sieti su nusikalstamomis grupuotėmis.
D. Čekalinas tikino, jog A. Pakašius jam buvęs nemažai skolingas, o kai atvykęs reikalauti skolos, A. Pakašius pirmas jį užpuolęs. Teismas tokia versija nepatikėjo ir už tyčinį nužudymą D. Čekaliną nuteistė kalėti 10 metų.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
