Geriausias Lietuvos kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas žino, ko siekia. Jo tikslas – Sočio olimpiada. O po to laukia trenerio karjera.
Geriausi planetos kalnų slidininkai jau senokai rungiasi šio sezono pasaulio taurės varžybose. Tuo tarpu šios sporto šakos lyderis Lietuvoje Vitalijus Rumiancevas tik neseniai pradėjo treniruotes ant sniego.
„Pasirengimą sezonui pradėjome Latvijoje, Siguldoje. O po to išvažiuojame į Čekiją. Špindleruv Mlyne vyks Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) varžybos. Po Naujųjų vyks pasaulio čempionatas, universiada. Bet dar neaišku, kur startuosiu. Žiūrėsime, kur geriau. Šį sezoną nesistengsiu kuo dažniau dalyvauti varžybose. Mėginsime įsibėgėti po truputį, nes iki Sočio olimpiados – dar toli“, – pasakojo 25 metų sportininkas.
Trenerio Jurijaus Švecovo auklėtinis V. Rumiancevas jau dalyvavo dvejose olimpinėse žaidynėse – 2006 metais Turine ir šiemet Venkuveryje. Šių metų olimpiadoje kalnų slidininkas užėmė 59-ąją vietą slalome milžine, o slalomo distancijos nebaigė. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas šį pasirodymą įvertino nepatenkinamai.
Pats sportininkas mano kitaip: „Kad mano pasirodymas nepatenkinamas, nusprendė kiti. Aš esu patenkintas savo rezultatu, važiavau maksimalia jėga. Atsižvelgus į tai, kokios buvo pasirengimo sąlygos, rezultatas yra geras.“ Atsikvėpęs po olimpinio sezono, V.Rumiancevas vėl atsistojo ant slidžių.
– Ar ne per vėlai pradėjai pasirengimą sezonui?
– Žinoma, per vėlai. Bet pabandžiau, paslidinėjau, viskas gerai, nieko nepamiršau. Tikiuosi, kad labai daug nepraradau per vasarą.
– Vasarą kalnų slidininkai treniruojasi Alpių ledynuose. Ar nebuvai ten nuvažiavęs?
– Ne. Nebuvo pinigų. O važiuoti už savus – per brangu. Dabar mane parėmė treneris, bandysime atsigauti. Vasarą, kai nebuvo galimybių slidinėti, čiuožinėjau pačiūžomis, kad kojos nesusilpnėtų, nepamirštų judesių.
– Ar jau galvoji apie dalyvavimą 2014 metų Sočio olimpiadoje?
– Jau galvoju. Nes pagaliau pradėjau sportuoti. O sportuoju tam, kad dalyvaučiau Sočio olimpiadoje.
– Gal Lietuvoje jau matai konkurentų, kurie gali varžytis su tavimi dėl vietos olimpiadoje?
– Kol kas – ne. Net negalvoju apie tai. Yra vienas sportininkas – Rokas Zaveckas – kuris vėliau mane galėtų pakeisti ir tapti konkurentu. Bet nemanau, kad per artimiausius ketverius metus jis tai padarys. Be to, padedu J. Švecovui jį treniruoti, todėl negalima bus Roko laikyti mano konkurentu.
– Kalnų slidinėjimas – brangus sportas. Ar pavyko prieš sezoną atnaujinti inventorių?
– Ne, treniruojuosi su senu. Finansavimo negaunu, tad tenka suktis su tuo, ką turime.
– Anksčiau dalyvaudavai stovyklose su vadinamųjų mažųjų šalių kalnų slidininkais. Ar ir šį sezoną bus šis projektas?
– Ketinome važiuoti į mažųjų šalių varžybas. Bet paaiškėjo, kad Lietuva išbraukta iš šio projekto. Nežinau, kodėl taip įvyko.
– Ką veiki, kai neslidinėji?
– Mokausi Vilniaus pedagoginiame universitete trenerio specialybės ir dirbu vadybininku.
– Ar jau teko paragauti trenerio duonos?
– Jau esu dirbęs su vaikais. Kai atsidarys dengta kalnų slidinėjimo trasa Druskininkuose, galėsiu rimčiau imtis darbo.
– Savo ateitį sieji su trenerio darbu?
– Taip. Bent jau dabar man taip atrodo. Lietuvoje trūksta kalnų slidinėjimo trenerių, o sportininkų, norinčių rimtai treniruotis, atsiranda vis daugiau. Todėl galima imtis šio darbo Lietuvoje.
– Treneriui reikia geležinės kantrybės. Ar tau jos pakanka?
– Man labai smagu treniruoti vaikus. Labai malonu, kai duodi vaikui užduotį ir matai, kaip jis vis sėkmingiau daro vieną ar kitą dalyką. Jei nesigauna, ieškai kitokių būdų, kaip ištaisyti klaidas. Kol kas man trenerio darbas nekelia problemų.
– Kalnų slidinėjimo populiarumas Lietuvoje kasmet vis labiau auga. Gal šios sporto šakos treneris mūsų šalyje jau gali normaliai pragyventi iš šio darbo?
– Ar normaliai, nežinau, bet minimaliai dabar jau galima gyventi. O vėliau gal bus galima ir normaliai užsidirbti. Pas mus kol kas trūksta masiškumo.
– Bet ar verta lietuviams treniruotis kalnų slidinėjimą, jei galimybės patekti į pasaulio elitą beveik nėra?
– Kodėl nėra? Viskas yra įmanoma. Žinoma, vaikai auga, keičiasi jų mąstymas, tad dabar sunku ką nors pasakyti. Kol kas Rokas važiuoja tikrai gerai. O kas bus toliau, pamatysime. Bet nepabandęs, nesužinosi. Todėl reikia stengtis iš visų jėgų, iš anksto negalvoti, kad neturi galimybių patekti į elitą. Jei taip galvosi, išvis neverta pradėti.
Marius Grinbergas
