Latvių politiko ir kompozitoriaus Imanto Kalninio laiškas tautiečiams, kuriame atkreipiamas dėmesys į ryškėjančią federatyvinę Europos Sąjungos (ES) formą, paskatino Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo diskusiją prie apskritojo stalo. Kalbėdamas apie europinio federalizmo ir valstybių nutautinimo tendenciją filosofas Vytautas Rubavičius pažymėjo, jog dėl šio proceso kalta ir nacionalinė valdžia. Dėl to vieningai sutarė visi diskusijos dalyviai.
„Dėl ko atsirado šis laiškas? Dėl nusivylimo politinio elito veikla. Tik galbūt ne taip aiškiai tai įvardyta. (Problemų. - ELTA) atsirado ir dėl kultūrinės, ir dėl ekonominės politikos. Ką darė mūsų elitas dvidešimt nepriklausomybės metų? Pirma, atsiduodams įvairioms koncepcijėlėms, įvairioms ideologinėms nuostatoms, jis stengėsi nutautinti, išnacionalinti valstybę. Kitas dalykas, kuris taip pat svarbus, kad mūsų politinis elitas išvogė valstybę ir išvogė artimiausią jos ateitį. Mes neturime ekonominės ateities. (...) Mano galva, ne ES tiesiogiai nulemia tuos veiksmus, bet pirmiausia mūsų pačių politinis elitas", - diskusijoje sakė V. Rubavičius.
Jo teigimu, ES politinė nuostata nutautinti valstybes atsirado iš pasaulinių karų patirties, kai nacionalinė valstybė pradėta sieti su negatyviuoju nacionalizmu. Visgi, filosofas pabrėžė, kad nacionalizmas yra tam tikras tautos išlikimo būdas. Atsisaistę nuo jo, mes netenkame galimybės klestėti kaip tauta ir skleisti lietuvybės idėją politinėje erdvėje.
V. Rubavičiaus minčiai pritarė ir Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila. Anot jo, po Lisabonos sutarties, išvengus refendumų, buvo padarytas didelis žingsnis kuriant ES kaip supervalstybę ir neatsiklausiant tautų.
„Kad yra pinigų valdžia, kuri tarptautiniu mastu pajungia tautas, yra faktas. Aišku, negalima dėl visko kaltini ES. Esmė yra mūsų pačių politinis elitas, ar mes patys tvarkomės, ar mes patys turime kokią nors politiką ES. Atsakymas - neturim. Vadinasi, reikėtų pradėti nuo savęs pačių", - teigė G. Songaila.
Rašytojas Vytautas Bubnys citavo žurnalistą rašytoją Henriką Broderį, paskelbusį, jog „ES nesprendžia problemų, ji pati yra problema".
Anot rašytojo, ES ne tik nesprendžia problemų, bet ir marina mažąsias tautas. Tai ji daro be jokios prievartos, bet reklamuodama viską, kas yra modernu, nauja, tylėdama apie senąsias vertybes ir taip klaidingai orientuodama jaunąją kartą, kuri ateityje ateis į valdžią.
V. Bubnys teigė manąs, kad greitai bus padarytos išvados, ar tautos nori ištirpti federatyvinėje Europoje. Anot jo, problema aktuali ne tik Baltijos šalims, todėl panašūs klausimai greitai bus keliami ir kitose valstybėse. Kaip pavyzdį jis paminėjo nesenus Didžiosios Britanijos Premjero Deivido Kamerono teiginius dėl referendumo, ar britai nori išstoti iš ES.
Filosofas Krescencijus Stoškus taip pat teigė, jog atėjo laikas kritiškai kalbėti, o ne imituoti veiklą. Pasak K. Stoškaus, valstybė virto karikatūra, o karikatūroje yra nemalonu gyventi.
G. Songailos teigimu, pirmieji apie problemas visada prabyla kultūrininkai, o šis atvejis, anot jo, - ne išimtis.
„Prisitaikę prie tvarkos niekada nesakys, jog karalius nuogas. Tai padarys tik kuriantys žmonės, kurie mato vertybes ne tik piniguose. Tie vertybiniai žmonės, tuo pačiu ir mes, per daug pasyviai elgiamės. Klausimus reikia uždavinėti tiesiai šviesiai. Klausti daug kartų (...), kad politikai pajustų, jog negalės neatsakinėti į klausimus", - sakė G. Songaila.
K. Stoškus pažymėjo, kad reiganistinis ir tečeristinis kapitalizmo modelis, kuriuo remiasi ES, visuomenei jau tapo nepriimtinas, todėl jo reikės atsisakyti, o politikai suvokia, jog priėjo akligatvį.
„Tai yra istorinis įvykis. O koks yra naujas kapitalizmo modelis? Tai - atvira svajonė", - užbaigdamas diskusiją sakė K. Stoškus. (Simona Meidutė)
