Kaip dažnai nutinka Rusijos gandų persmelktoje politikoje, rimtai traktuojamos naujienos ateina iš užsienio, todėl „Reuters“ nagrinėtas klausimas dėl galimo Rusijos premjero Vladimiro Putino sugrįžimo į Kremlių padarė daug didesnį įspūdį nei įvairios spekuliacijos.
Didelis premjero įsitraukimas į „Vieningosios Rusijos“ veiklą, demonstruojant savo įtaką, rodo rimtus ketinimus, o nusivylimas Dmitrijaus Medvedevo kaip prezidento pasirodymu aiškiai matomas. Bet „Reuters“ šaltiniai nurodo dar vieną svarbią priežastį: V. Putinas tikrai nori vėl būti prezidentu. Migloti abiejų vadovų pareiškimai apie bendrą sprendimą reikiamu momentu sukūrė intrigą.
Šiuolaikinio vystymosi instituto (INSOR) lyderiai Igoris Jurgensas ir Jevgenijus Gontmacheris pažymėjo, kad D. Medvedevas negali paneigti savo atsakomybės už modernizacijos programos įgyvendinimą, todėl turi peržengti savo asmeninį Rubikoną.
Ekspertai pabrėžia, kad V. Putino grįžimas į prezidento postą pasibaigtų greitu ekonominės situacijos pablogėjimu vietoj žadėto stabilumo, o galbūt net prireiktų griežtų represijų dėl kylančio nepasitenkinimo, galinčio peraugti į nacionalinę katastrofą. O štai žinomas politologas Glebas Pavlovskis teigia, kad tandemas nebefunkcionuoja, tačiau palaiko nežinomybę dėl rinkimų, kuri paslepia politinės platformos trūkumą.
Problema ne ta, kad du žmonės negali susitarti dėl optimalių tikslų, o ta, kad galios turėjimas yra vienintelis tikslas, ir Rusijos vadovai nenori ja dalytis, kol nebus priversti tai padaryti.
D. Medvedevas neturi didelės įtakos finansiniams srautams, o V. Putinas jį laiko tiesiog kalbančia galva, reiškiančia netinkamas pretenzijas. Vis dėlto yra daug įsipareigojimų „ypatingiems draugams“, daug nepasitikėjimo, kuris patogiai slepiamas po atidžiai cenzūruojamomis nuomonių apklausomis.
Nežinomybė pakerta D. Medvedevo modernizacijos viziją, kuriai reikia daug investicijų, nedaug kas tiki ir V. Putino žadamu stabilumu. D. Medvedevas ir toliau bando sudaryti gerą įspūdį, kalbėdamas apie palankų investicijų klimatą bei kritikuodamas vyriausybę, esą ji trukdo šalies vadovui modernizuoti teisinę sistemą.
Kontroliuojama ir korumpuota teisinė sistema yra V. Putino galios dalis, o D. Medvedevas kalba apie teismų nepriklausomybę ir pagarbą teisei. Netgi V. Putino favoritai turi pagrindo nerimauti, kad neatsidurtų kitame nepageidaujamųjų sąraše. Vienas iš vis labiau plintančio nusivylimo simptomų yra siekis balsuoti „prieš visus“.
Parengta pagal „Eurasia Daily Monitor“ informaciją
