Prie Brežnevo visai neblogai gyvenom. Užteko visko ir nereikėjo sukti galvos apie išgyvenimą. Visi buvom sotūs, važinėjom į ekskursijas ir turėjom darbą. Ir dirbom ne taip sekinančiai kaip dabar. O jei norėdavo duonos kainą pakelti 1 ar 2 kapeikom apie tai pradėdavo kalbėti bent prieš pusę metų, vesdavo aiškinamąjį darbą .