Baltarusija šaltai reagavo į netikėtą Rusijos premjero V. Putino pareiškimą, kad jis pritaria abiejų šalių susijungimui.
Opozicija ėmė skelbti pavojų dėl to, ką ji vadina Rusijos svajonėmis iš esmės aneksuoti Baltarusiją, o sociologai teigia, kad pritarimas šalių sąjungai kiekvienais metais vis mažėja.
Su Kremlių palaikančiu jaunimu stovykloje pirmadienį susitikęs Vladimiras Putinas pareiškė, kad būtų „pageidautina“, jog Rusija ir Baltarusija susijungtų į vieną valstybę, nors galutinį sprendimą turėtų priimti baltarusiai.
Per dešimtmetį, kurį buvo valdžioje, V. Putinas niekada neslėpė savo žavėjimosi Sovietų Sąjunga, kurios žlugimą jis kartą apibūdino kaip „didžiausią XX amžiaus geopolitinę katastrofą“.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrejus Savinychas teigė nekomentuosiantis V. Putino pareiškimų, tik priminė, jog prezidentas Aleksandras Lukašenka anksčiau teigė, jog Baltarusijos suverenitetas yra „šventas dalykas“.
Nei A. Lukašenka, nei kiti aukšti Baltarusijos vyriausybės pareigūnai kol kas nepateikė jokios oficialios reakcijos į V. Putino komentarus.
„V. Putinas svajoja prijungti Baltarusiją prie Rusijos ir dabar jis atvirai tai paskelbė. Blogiausia, kad ne visi Baltarusijos politikai suvokia šią grėsmę“, – naujienų agentūrai AFP teigė kandidatas 2010 metų prezidento rinkimuose Grigorijus Kastusevas.
Nepriklausomo socioekonomikos ir politikos mokslų instituto vadovo pavaduotojas Aleksandras Sosnovas teigė, kad V. Putino komentarai labiau atspindi rusų, o ne baltarusių nuomonę.
„Akivaizdu, kad kiekvienais metais vis mažiau žmonių nori, kad mūsų šalis susijungtų su Rusija. Ir jų žymiai mažiau nei tų, kurie nori, kad Baltarusija taptų Europos Sąjungos nare“, – kalbėjo jis.
10 mln. gyventojų turinti Baltarusija tapo nepriklausoma 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga.
Tačiau kritikai jau seniai kaltina A. Lukašenką, kurio autoritarinis režimas prasidėjo 1994 metais, nesistengiant apsaugoti šalies suvereniteto ar skatinti nuo rusiškosios besiskiriančią kultūrą.
A. Lukašenka pastebimai rodo ypač nedidelį susidomėjimą baltarusių kalba, visas savo kalbas sakydamas rusiškai. Po prieštaringai vertinamo 1996 metų referendumo, kurį rėmė A. Lukašenka, Baltarusija pakeitė savo nepriklausomybės dienos datą ir ėmė ją minėti liepos 3-iąją, kai Raudonoji armija išvadavo Minską iš nacių okupacijos, o ne liepos 27-ąją, kai 1991 metais šalis paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
10 deš. pabaigoje A. Lukašenka ėmė rodyti susidomėjimą bendra valstybe su Rusija, kuriai, kaip daugelis manė, jis pats tikėjosi vadovauti.
Tačiau žingsniai integracijos link apsiribojo tik bendrais vyriausybės posėdžiais ir muitų sąjunga, prie kurios prisijungė ir Kazachstanas.
Pastaraisiais mėnesiais abiejų šalių santykiai pablogėjo, kai A. Lukašenka pradėjo populistinę ataką prieš Maskvą dėl energijos išteklių kainų pakėlimo, o Rusijos televizijai atsikirto parodydama dokumentinį filmą apie Baltarusijos vadovą „Krikštatėvis“.
Tačiau V. Putinas pabrėžtinai gyrė A. Lukašenką, teigdamas, kad jis „nuolat ėjo integracijos su Rusija keliu“.
Vis dėlto Rusijos politikos analitikas Stanislavas Belkovskis komentarus pavadino V. Putino politine retorika prieš kovą vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.
„Tame, ką V. Putinas pasakė, nėra jokio rimto, rimtus padarinius sukeliančio turinio“, – radijo stočiai „Echo Maskvy“ sakė jis.
