Galima tikėtis, kad būsimo Rusijos dujotiekio Baltijos dugnu „Nord Stream“ aktyviu šalininku, be buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio taps ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.
Rusijos dienraštis „Vedomosti“ penktadienį rašo, kad tik po Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir N. Sarkozy pokalbio buvo nulemtas gigantiško Štokmano dujų telkinio Barenco jūroje likimas ir „Gazpromo“ partneriais tapo prancūzų „Total“.
Formaliai pasirinkti partnerius privalėjo „Gazpromas“, bet „Total“ likimą lėmė prezidentų pokalbis, teigia dienraščio šaltiniai. Netiesiogiai tai patvirtina ir Kremliaus pranešimas spaudai, kuriame rašoma, kad pokalbis įvyko Prancūzijos iniciatyva ir kalbėta „apie prekybinių ir ekonominių santykių perspektyvas“. N. Sarkozy atstovas spaudai neneigė, kad kalbėta apie Štokmano telkinio eksploatavimą.
„Total“ būsimoje bendroje įmonėje turės 25 procentus akcijų, bet savarankiškai eksportuoti dujų negalės.
Iki 2006 metų spalio „Gazpromas“ teigė, kad Štokmano telkinį eksploatuos kartu su užsienio partneriais, nes tokios apimties ir sudėtingumo projekto (600 km nuo kranto, gylis – 320-340 metrų, 3,7 trilijonai kubinių metrų dujų ir 31 mln. tonų dujų kondensato) vieni nesuvaldytų. ‚Gazpromas“ derėjosi su keliomis gavybos bendrovėmis – „Hydro“ ir „Statoil“ (Norvegija), „Total“, „Chevron“ ir „ConocoPhillips“ (JAV). Spalio 9- „Gazpromas“ netikėtai pareiškė, kad telkinį įsisavins vienas pats, o užsieniečiai bus tik subrangovai.
„Total“ pasirinkimas nustebino kitus derybų dalyvius, kai kurie iš jų (Statoil) tikisi, kad bus pakviesti į kuriamą įmonę.
Dujos iš Štokmano telkinio rusai planuoja eksportuoti ne tanklaiviais, o planuojamu nutiesti Baltijos dugnu naftotiekiu „Nord Stream“.
