Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kremlius savo karius į Gruzijos teritoriją pasiuntė tik tuomet, kai JAV prezidentas George‘as W. Bushas nesugebėjo įtikinti savo sąjungininko Mikhailo Saakašvilio nutraukti kovos veiksmus Pietų Osetijoje, rašo „Unian.net“.
Rusijos premjeras Vakarų žurnalistams ir Rusijos ekspertams per susitikimą Sočyje pareiškė, jog per Pekino olimpiadą, kurios metu ir prasidėjo Gruzijos krizė, buvo dukart susitikęs su JAV prezidentu, tačiau nesulaukė iš jo jokių pakankamų garantijų.
„Jie (Gruzijos karinės pajėgos) pradėjo savo atakas 22 val. 30 min. (rugpjūčio 7 dieną). Aš apie tai sužinojau kitą rytą. Kalbėjau su G. W. Bushu. Jis man pasakė: „Niekas nenori karo“. Mes laukėme, kad kažkas atsitiks“ – pareiškė V. Putinas turėdamas omenyje, jog Kremlius laukė, kad Vašingtonas įtikins savo sąjungininkę Gruziją nutraukti karinius veiksmus.
„Vėliau aš dar kartą sutikau jį stadione. Negaliu jums detaliai papasakoti pokalbio detalių, tačiau man susidarė įspūdis, kad jo administracija nedarys nieko, kad sustabdytų konfliktą. Tuomet Rusijos tankams buvo įsakyta judėti į Pietų Osetijos sostinę Cchinvalį“ – pareiškė Rusijos premjeras.
V. Putinas itin mandagiai kalbėjo apie G. W. Bushą ir pabrėžė, kad visus lemiamus sprendimus esą priėmė jo patarėjai. „Tai yra dvariškiai, kurie iškelia karalių. Veikiausiai dvariškiai norėjo, kad karalius nesikištų“ – taip apie JAV prezidentą bei jo patarėjus atsiliepė V. Putinas.
Be to, V. Putinas tiesiogiai perspėjo Didžiąją Britaniją, kad jos santykiai su Rusija esą gali tapti nebepataisomi, jei Londonas ir toliau teiks prieglobstį tokiems disidentams kaip Čečėnijos nepriklausomybės aktyvistas Achmedas Zakajevas. „Kodėl jūs leidžiate, kad Didžioji Britanija taptų kovos prieš Rusiją aikštele? Jei mes suteiktume prieglobstį ginkluotiems Airijos respublikonų armijos kariams, ką tokiu atveju darytumėte patys? Kodėl jie gali atvirai veikti prieš Rusiją? Todėl ir nėra įmanoma sukurti normalių santykių su Didžiąja Britanija“ – teigė Rusijos premjeras.
A. Zakajevui prieglobstis Didžiojoje Britanijoje buvo suteiktas 2003 metais. Tais pačiais metais šioje šalyje prisiglaudė ir oligarchas Borisas Berezovskis. Abu jie artimai bendravo su buvusiu KGB šnipu Aleksandru Litvinenko, kurio nužudymas 2006 metais itin pakenkė Londono ir Maskvos santykiams.
Nepaisant kietos savo kalbos, V. Putinas vengė perspėjimų Vakarams dėl jų paramos Gruzijai. Jis tik apkaltino JAV, kad jos neva apmokė Gruzijos armiją prieš invaziją į Cchinvalį. „Jie atsiuntė instruktorius, kurie padėjo mobilizuoti Gruzijos armiją. Savaime suprantama, kad mes turėjome atsakyti“ – teigė V. Putinas.
Per 3 valandas trukusį susitikimą su Vakarų žurnalistais ir politikos ekspertais V. Putinas apkaltino Vakarus, kad šie vis dar yra įklimpę į Šaltojo karo laikų rusofobinę mąstyseną. Kandidatai į JAV prezidentus – Barackas Obama ir Johnas McCainas – buvo apkaltinti tuo, jog žaidžia Rusijos korta siekdami susikrauti populiarumą namuose. Rusijos premjeras pareiškė, kad tai tėra kandidatų silpnumo ženklas.
Pareikšdamas, kad Rusija nesutiks su Gruzijos ir Ukrainos integracija į NATO, V. Putinas pakvietė sukurti Europoje tokią saugumo sistemą, kuri atitiktų šių dienų realijas.
Pasak jo, Rusija neturi jokių imperinių ambicijų. Priešingai, Rusijai esą reikėtų dėkoti už tai, kad ši buvo Sovietų Sąjungos žlugimo iniciatorė.
Be to, V. Putinas pareiškė, kad Rusija nukreips savo branduolines raketas į Lenkiją iš karto po to, kai šioje šalyje bus dislokuota JAV priešraketinės gynybos skydo dalis – raketų perėmėjų bazė.
V. Putinas neigė, kad būtent jis šiuo metu vadovauja visam sprendimų priėmimo procesui Rusijoje. Premjero teigimu, didžiausius įgaliojimus šiuo metu turi prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris Vakarų apžvalgininkų akyse yra ne daugiau nei V. Putino marionetė.
Priminsime, kad Gruzijos parlamento pirmininkas vakar pareiškė, jog Gruzija turi akivaizdžių įrodymų, jog Rusija invaziją į Pietų Osetiją pradėjo dar rugpjūčio 7 dieną. Gruzijos turimi radijo ryšio įrašai esą gali paneigti visą V. Putino bei Kremliaus propagandą ir įrodyti, kad paties Tbilisio veiksmai Cchinvalyje tebuvo tik gynyba nuo Rusijos agresijos.