Beveik trijų šimtų niekuo dėtų reiso MH17 keleivių žūtis nuo raketos virš Rytų Ukrainos turėtų „pažadinti“ tarptautinę bendruomenę dėl Rusijos, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau ministrai ir analitikai, stebėdami ligšiolinį Europos atsaką, teigia, kad nebūtinai.
„Tai sukrėtimas, kuris turėtų pažadinti miesgančią tarptautinę bendruomenę, nes iki šiol jos atsakas buvo pavėluotas ir neryžtingas. Matome, kad lokalus karas perauga į tarptautinį lygmenį. (...) Atsakomybė tenka ne tik tiems, kurie įvykdė šią ataką, bet ir tiems, kurie tiekė ginklus teroristams“, – specialioje LRT televizijos laidoje teigė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, ligšiolinį tarptautinės bendruomenės „neveiksnumą buvo galima traktuoti kaip pakvietimą tolesniam terorui šiame regione“.
„Šis įvykis turės įtakos tarptautinės bendruomenės nuomonei, ypač ES kai kurių vadovų nuomonės pokyčiams, nes to labai trūko ir tai matėme ir paskutinėje Europos taryboje susitinkant ir kalbant apie sankcijas ir prieš teroristus, ir prieš žmones, kurie daro įtaką ir padeda jų veiksmams“, – sakė šalies vadovė.
Tačiau LRT televizijos užsienio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas teigia anaiptol nesąs tikras, ar artimiausiu metu bus matyti didelių pokyčių.
Prancūziškas lakmusas
„Ko gero lakmuso popierėliu gali būti tas vienintelis pagrindinis karinis sandoris, tai yra, „Mistraliai“. Jei jau Angela Merkel sako Prancūzijai, kad verta pagalvoti, tai bus tas lakmuso popierėlis“, – apie didžiulės vertės dviejų Prancūzijoje pastatytų karinių laivų pardavimo sandorį Rusijai sakė V. Pugačiauskas.
Pasak jo, kol nėra aiškių reiso MH17 katastrofos tyrimo rezultatų, Lietuva negali būti tikra, kad visa Europa mato situaciją taip pat. Tačiau, jo teigimu, galima būti tikriems dėl to, kad nuo šių veiksmų Putino vaidmuo ims palaipsniui menkti.
„Kai kurios šalys nenoromis kalbėjo apie sankcijas matydamos, kad vis dėlto Putinas yra veikėjas. Vakar Putino vaidmuo ko gero užgeso, užgeso ambicijos, kad Rusija yra teisėtas partneris daugeliui dalykų. Staigiai tai nenutiks, bet palaipsniui Rusija bus mažiau priimama kaip šalis, su kuria galima kalbėti“, – sako V. Pugačiauskas.
„Man įdomu, kur yra tolerancijos riba, naivumo, o kur prasideda nusikalstama neveikimas, – apie Europos poziciją Rusijos atžvilgiu kalbėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. – Ta riba seniai peržengta ir pervažiuota su tais tankomis ir raketomis. Bet kai kam tai neatrodo“.
Pasak jo, ydingas Vakarų Europos valstybių požiūris vyrauja nuo 2006 metų, „kai buvo manoma, kad mes provokuojame Rusiją“.
„Jis ir dabar vyrauja: jei mes kažką darome – provokuoame, jei nieko neradome – tada gerai. O aš manau, kad yra atvirkščiai, kad provokacija yra nedarymas, neveikimas. (...) Mes atsakingi už eskalavimą – neveikimu ir neprincipinga reakcija“, – Prezidentei antrino L. Linkevičius.
Europarlamentaras Petras Auštrevius teigė, kad Ukrainai būtų galima padėti atsilaikyti tiekiant gynybinę ginkluotę, kadangi padėtis Rytų Ukrainoje gresia vadinamuoju užšaldytu konfliktu, kuris Europai esą kainuotų „ilgus deišimtmečius ir milijardus bei visos saugumo sistemos peržiūrą“.
Tarpeklis tarp JAV ir Europos
L. Linkevičius, paklaustas apie galimas tolimesnes sankcijas Rusijai, teigė, kad neišsemtas vadinamasis antrasis etapas – tikslinės sankcijos prieš asmenis. Pasak jo, dauguma esančių dabartiniame sankcijų sąraše neturi nieko bendra su sprendimų priėmimu.
„Tai, ką padarė Jungtinės Valstijos, tikrai bus labai skaudu. Vakar paskelbtos sankcijos labai skaudžiai atsilieps biudžetą maitinančioms įmonėms, kitaip sakant, apribos veikimo laisvę valdžiai dėl pensijų, dėl visų socialinių garantijų. Bet kuri bendorvę, kuri norės turėti verslą Jungtinėse Valstijose, turės paklusti Iždo departamento nurodymams. Kitaip tariant, ES įmonės turės paklusti Amerikos sankcijoms – per galines duris. Todėl tai yra labai svarbu“, – Pugačiauskas
Pasak LRT televizijos užsienio naujienų redaktoriaus, tikslinių asmeninių sankcijų tikslas yra mažinti aplinkos paramą sprendimų priėmėjams.
„Problema yra, kad Putinas šiandien ir vakar turėjo dvi puikias progas parodyti, kad tragedija gali ką nors pakeisti. Pareiškimai rodo, kad net ši tragedija nepriverčia jo išsižadėti kurso. Akivaizdu, kad dabar jis renkasi kryptį sudegti iki galo, nugarmėti su visu laivu“, – teigia V. Pugačiauskas.
Rusofobais nebevadina
Pasak krašto apsaugos ministro J. Oleko, bent jau aukščiausiuose NATO sluoksniuose pradedama suprasti Rusijos grėsmė, už kurios įvardijima Lietuva anksčiau buvo vadinama rusofobiška.
„Mus vadindavo rusofobais ar dar blogiau. Bent NATO formato rate, kai bendraujame su gynybos ministrais ar su NATO karininkais, jau girdime atsiprašymus už tą ankstesnę poziciją: kad mes jus taip vadinom, kad mes jūsų nesupratome“, – sako J. Olekas.
Pasak V. Pugačiausko, analitinė informacija daugelio Vakarų šalių diplomatinėse tarnybose, užsienio reikalų minsiterijose yra panaši, taip pat ir aukščiausiuose karininkų sluoksniuose. Tačiau jai pakilus į politinį lygį atsiranda skirtingos jos interpretacijos, kadangi tenka ją derinti su verslo interesais.
Pasak L. Linkevičiaus, kai 2008 metais Lietuva ir šalys bendramintės norėjo suteikti Ukrainai ir Gruzijai narystės NATO veiksmų planą, kita grupė šalių teigė, kad tai būtų provokacija, kuri ves į konfliktą.
„Mes atvirkščiai sakėme: jei nesuteiksime, tai bus signalas, kad galima veikti. Ir visi buvo teisūs. Mes sakėme, kad matot – buvo karas ir Pietų Osetijos ir Abchazijos okupacija, o jie sakė, kad būtų dar blogiau. Ir dabar yra tokių pasakymų. Kai skyrėme sankcijas yra sakančių, kad būtų dar blogiau“, – teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras.
