Minėjimo metu skambėjo klasikinės muzikos kūriniai, o minėjimo dalyvių atsineštos trispalvės buvo perrištos juodais kaspinais. Santūriai paminėtos penktosios V. Pociūno žūties metinės, renginio dalyvių teigimu, turėtų dar kartą valstybės vadovams ir atsakingoms institucijoms priminti, kad šios mįslingos bylos aplinkybės turi būti tiriamos ir viešinamos.
Minėjime dalyvavusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko teigimu, tik gavus detalius atsakymus būtų galima daryti tokias išvadas, kurios buvo iš anksto padarytos: „Byla perkvalifikuota prieš pusnatrų metų, tad apie nužudymo versijos tyrimą galima galima kalbėti tik šiuo alikotarpiu. Praėjo nemažai laiko, o praėjęs laikas kenkia tyrimui, bet manau, gavus informaciją iš Baltarusijos ir įvykus demokratinėms permainoms šioje šalyje, ši buyla bus atskleista.“
A. Anušausko teigimu, vargu, ar iš dabartinės Baltarusijos valdžios Lietuva gaus laukiamus atsakymus.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Rugpjūčio 23-ąją Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros, bus minimos buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pulkininko Vytauto Pociūno penktosios žūties metinės.
Šios datos paminėjimą organizuoja nevyriausybinės organizacijos Piliečių Santalka, M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas ir Nacionalinė moksleivių akademija.
Akademikas ir politikos apžvalgininkas Darius Kuolys, kalbėdamas apie šių metų V. Pociūno žūties metinių minėjimą, sakė: „Šią datą minime kasmet nuo tada kai Baltarusijoje žuvo pulkininkas V. Pociūnas. Mūsų aukščiausių valdžios institucijų reakcija buvo gana skandalinga ir gėdinga, tad Piliečių Santalka nutarė kasmet minėti žūties metines, primindama valdžios institucijoms ir visuomenei, kad mes savo valstybę turėtumėme statyti ant moralės pagrindų, o ne šmeižto, žmonių niekinimo, nutylėjimo ir melo, ko šiandien mūsų valstybėje yra labai daug.“
D. Kuolio teigimu, per praėjusius penkerius metus Lietuvoje pasikeitė daug dalykų: „Pasikeitė valdžios, Seimo sudėtis, Prezidentūroje dirba kiti žmonės, bet esminių pokyčių, deja, neįvyko. V. Pociūno žūties ir jo pomirtinio šmeižto istorija yra tam tikras lakmuso popierėlis: metai bėga, o mūsų valstybės paslaptys, tokios labai keistos paslaptys, išlieka. Išlieka ir daug neatsakytų klausimų, deja, ir šiandien į valdžią atėję žmonės nesiryžta į šiuos klausimus atsakyti, nors šie žmonės šiandien skiria generalinį prokurorą, Valstybės departamento direktorių ir kitus aukštus pareigūnus.“
Anot D. Kuolio, prieš penkerius metus neatsakyti klausimai šiandien virsta naujais klausimais: „Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistų išdavystės taip pat yra labai mįslingos ir kelia klausimų, kurie, deja, ateina iš praeities. Laiku neatsakyti klausimai slegia mūsų tautinę bendruomenę.“
Į klausimą, kokią žinią visuomenei perduoti šios dienos renginiu prie prezidentūros, D. Kuolys sakė: „Tai ramus, tylus paminėjimas su muzika. Tai priminimas, kad turime stengtis savo tautą,bendruomenę kurti moralesnę, švaresnę.“
Apie tai, ar tikimasi minėjime sulaukti itin aukštų valstybės pareigūnų vizito, D. Kuolys sakė: „Ne, aukštų valstybės pareigūnų nekviečiame, tai jų apsisprendimas. Būtų puiku, jie aukštieji valstybės pareigūnai dėtų visas pastangas, kad pulkininko V. Pociūno pomirtinio šmeižto kampanija būtų iki galo išaiškinta ir atsakyta į klausimą, kodėl Lietuvoje buvo įmanomas toks dalykas: Lietuvai dirbęs žmogus po mirties sulaukė Italijos mafijai būdingos šmeižto kampanijos. Gal praėjus penkiems metams sunku, nepadarius visų teisėsaugos darbų, tirti žūties aplinkybes, bet pomirtinio šmeižto kampanija ištirti iki galo ir atsakyti visuomenei, kodėl taip elgėsi Lietuvos valstybinių institucijų pareigūnai, būtina. Mes, kaip piliečiai, privalome gauti atsakymus iš dabartinės valdžios“, – kalbėjo D. Kuolys.
