Grėsmės akivaizdoje kartais kyla panika. Šalti nervai dingsta ir žmogus pasiklydęs ima lakstyti po mišką kur akys mato – didelė tikimybė, kad paprasčiausiai suksis ratu ir nieko nelaimės. Būtent taip dabar atrodo bandymai vėl judinti privalomos krašto apsaugos tarnybos klausimą. Išties grėsmė nacionaliniam saugumui dabar bene didžiausia nuo Nepriklausomybės atgavimo, tačiau tai nereiškia, kad turime mesti kelią dėl takelio. Priešingai, profesionalų kariuomenė turėtų būti toliau plėtojama, stiprinama ir gausinama. Politinės valios tam jau atsirado, kariuomenės finansavimas didės, belieka jį tik efektyviai išnaudoti ir pasieksime geriausią įmanomą rezultatą. Prieš 6 metus atsisakius šauktinių kariuomenės, Krašto apsaugos sistemoje jau nunyko ištisas aparatas, skirtas šauktiniams kviesti, rengti, apmokyti ir t.t. Anuomet kasmet atsieidavo apie 16 mln. litų išlaikyti karo prievolės administravimo sistemą, joje dirbo 250 žmonių. Šiandien jos nebėra ir reiktų kurti vėl iš naujo, ir galiu garantuoti, kad ją išlaikyti kainuotų daugiau. Kur dar išlaidos viešiesiems ryšiams, kiek milijonų reiktų išleisti įtikinėjant jaunuolius, kad „prarasti“ metai kariuomenėje visai neprarasti. Vieneri metai jaunuoliui yra labai daug. Būtų ir dar daugiau išlaidų. Nenustebčiau, jeigu kariuomenės finansavimo padidinimas vien tam ir būtų išleistas, o iš esmės nieko nebūtų nuveikta. Tuos pinigus ir laiką geriau jau panaudoti svarbesniems darbams. Apie šauktinių motyvaciją tarnauti kariuomenėje jau daug kalbėta ir mažai ką bepridursi. Aiškiai sau tikslus nusistatęs jaunuolis(-ė) – 100 kartų geresnis rekrūtas kariuomenei nei per prievartą atvesdintas vos pilnametystės sulaukęs abiturientas. Didelė tikimybė, kad iš karto po tarnybos jis pasitrauks iš kariuomenės, tuo tarpu profesionalas liks ir daug metų lavins savo įgūdžius, kad kai prireiks – jis bus pasirengęs. Visi žinome istorijas, kaip labai norint būdavo įmanoma išvengti karo tarnybos (kalbu apie nepriklausomybės laikotarpį). Kam visgi nepavykdavo, jausdavosi taip, tarsi būtų ištraukę nelaimingą bilietą, nes aplinkui apstu tų, kurie išsisuko. Neretai tokius jaunuolius pašaipiai vadindavo „niekur neįstojusiais“. Neįstojo, nes pažymiai per prasti? JAV Teksaso universiteto ir Išplėstinių technologijų centro parengtoje studijoje nurodoma, kad kol JAV turėjo privalomąją karinę tarnybą, tik 64 proc. karių turėjo vidurinės mokyklos diplomą. Atsisakius šauktinių, skaičius pradėjo smarkiai augti. Dabar jis laikosi apie 90 proc. Studijoje pabrėžiama, kad geresnis išsilavinimas smarkiai prisideda prie sėkmingos karinės tarnybos, kitaip sakant, didina kariuomenės efektyvumą. Kiek procentų mūsų šauktinių turėdavo vidurinės diplomą? Paskutinė istorija, kurią atsimenu: vieno bičiulio sūnus mielai po mokyklos ėjo tarnauti. Iš daugiau nei 110 jaunuolių naujokų kuopoje tik apie 10 turėjo vidurinės diplomą, iš jų 4 buvo baigę gimnaziją.. Su karių išlaikymo kaina taip pat nėra viskas aišku. Priimta manyti, kad profesionalus išlaikyti ir parengti kainuoja daugiau, tačiau neįvertinama, kad pašaukti į tarnybą jaunuoliai kuriam laikui iškrenta iš darbo rinkos: kol tarnauja jie išlaikomi valstybės, kuriai mokesčių, kol tarnaus, jie nemokės. Ar kas atsižvelgė į tai skaičiuodamas karių „kainas“? Dar vienas dalykas, kuris aktualus dabar, bet gal nebuvo aktualus anksčiau: lyčių lygybė. Ar grąžinus privalomąją tarnybą šaukiami būtų tik vaikinai? O kaip merginos? Jos turės galimybę siekti mokslo ir eiti dirbti kada tik panorėjusios, tuo tarpu kitos lyties pasirinkimas bus apribotas. Žinoma, ko čia žiūrėti per tą „europietišką“ prizmę jei Tėvynė pavojuje, bet moterys įrodė esančios ne ką prastesnės karės nei vyrai. Nematau prasmės jų nešaukti – jei jau šauktiniai – tai šaukim ir jas. Būkim biedni, bet teisingi: nebe tie laikai, kai karai kariaujami kasant apkasus ir į juos prigrūdama žalių rekrūtų. Moderni kariuomenė yra greita, profesionali, gerai ginkluota, puikiai išmananti taktiką. Ar galės tokiu vadintis metus tarnyboje per prievartą „atbuvęs“ šauktinis? Rasa Juknevičienė, būdama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nare, teigia, kad kariuomenei trūksta visko, bet labiausiai - karių. Ka¬riuo¬me¬nės va¬das ge¬ne¬ro¬las ma¬jo¬ras Jo¬nas Vy¬tau-tas Žu¬kas atsako, kad kariuomenė didės jau kitąmet ir norint surinkti pakankamai būsimų profesionalų teks didinti priėmimą į bazinius karinius mokymus. Suprask, dalis savu noru į bazinius mokymus atėjusių jaunuolių susižavi ir tęsia profesionalią tarnybą. Štai jums ir atsakymas. Lietuvos Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad ginti Lietuvos valstybę – kiekvieno piliečio teisė ir pareiga. Pareigą galima atlikti ir nebūnant šauktiniu. Geriau jau plėsti įvairias savanoriškas formuotes (kariai savanoriai, šauliai, baziniai kariniai mokymai ir t.t.) – bus du zuikiai vienu šūviu: ir ginklą išmoks valdyti kas norės ir profesionalų surinksime daugiau. Savu noru į bazinius mokymus atėjęs karys nedvejos į kariuomenę prisistatyti ir karo atveju. Ir galiausiai klausimas R. Juknevičienei bei kitiems šauktinių šalininkams: ar kariuomenės finansavimas jau leidžia priimti po kelis tūkstančius naujokų kasmet? Juos parengti ir apginkluoti? Sprendimas didinti finansavimą jau priimtas, bet jis – vis dar popierinis. Jei kariuomenei trūksta ne tik karių, gal pasirūpinkime ir tuo? Kad atėjus priešui jis nerastų mūsų su numautomis kelnėmis: karių bus, bet kuo kovoti – ne. Per šešerius profesionalios karinės tarnybos metus (nors ir menku finansavimu) buvo sukurta daug ir nematau prasmės dabar vėl viską griauti. Einame teisingu keliu – nemeskim kelio dėl takelio. Suprantu šauktinių kariuomenės indėlį į atsakingų, pilietiškų ir valstybę mylinčių jaunuolių ugdymą, bet lygiai taip pat juos ugdyti galima ir be šaukimo lapelių. Per prievartą niekada to nepasieksi. Geriau jau turėkime daugiau galingų „Aitvarų“, nes kai iškils būtinybė – savo darbą jie atliks, kaip ir priklauso – profesionaliai.
