Kai kas bando pateikti kaip neginčijamą faktą, kad Rolandas Paksas yra vienas rimčiausių pretendentų į prezidento postą. Manau, kad tai daugiau požiūrio reikalas. Mano įsitikinimu Seimo apkaltos keliu nušalintas prezidentas apskritai neturi moralinės teisės užimti bet kokį politiko ar valdininko postą.Tai, kad R.Paksui buvo paliktas prezidento epitetas ir atstovaujant Lietuvai Europarlamente nereikia duoti priesaikos, manau, yra teisinės spragos, kurios turi būti pašalintos. Dabar gi gavosi visiškas teisinis nonsensas. Priesaiką sulaužęs asmuo negali tam tikrą nustatytą laiką būti Seimo nariu, o būti vienu iš 12-os asmenų, atstovaujančių šalį Briuselyje gali.

Strasbūro teismas nepasiūlė panaikinti apkaltą nurodydamas, kad ji buvo nepagrįsta. Jis tik padarė išvadą, kad Konstitucinio teismo išaiškinimas, jog asmuo sulaužęs priesaiką niekada negali prisiekti antrą kartą yra per griežtas. Kokį būtiną terminą numatyti antros priesaikos galimam davimui spręsti turi ne KT, o Seimas. Laikas gali būti įvairus. Manau, kad turėtų būti ne mažesnis, kaip 10 metų ir ne daugiau, kaip 20 metų. Spręsti metų nuorodą - Seimo prerogatyva ir niekieno kito. Seimo nario S.Šedbaro siūlymas pasitenkinti 4 metais, manau, buvo neadekvatus tai gėdai, kurią padarė savo veiksmais R.Paksas Lietuvai. Jis praktiškai įgyvendino beveik visus J.Borisovo pateikto sąrašo reikalavimus, išskyrus, kad galutinai jo nepriėmė dirbti prezidento patarėjo pareigose. Kodėl teisėsauga nesiėmė nagrinėti kitų R.Pakso veiksmų, kurie turi kaltumo prezumpcijos faktus? - galima tik spėti. Ryšium su tuo atsiranda negeras pojūtis, kad Lietuvoje situacija teisėsaugoje yra labai komplikuota, jei nepasakyti dar tiesiau - įtakota. Jei ta įtaka būtų tik vietinė, tai prie to visuomenė gal jau apsipratusi. Tačiau, šiuo atveju kyla minčių, kad ji gali būti iš Rytų imperijos ir tai labiau panašu į Tėvynės išdavimo atvejį.

Niekas net nebando ginčytis, kad ES teisės privalu laikytis ir Lietuvai. Jei Strasbūro teismas būtų nurodęs konkretų metų terminą, kurio negalima viršyti ir paragintų Seimą sprendimą priimti nedelsiant, tai tada R.Paksas galėtų teigti, kad Lietuva atsisako vykdyti ES teisėsaugos nurodymo. Dabar taip nėra. LR Konstitucija ir kitos įstatyminės normos galioja tol, kol jos nėra pakeistos įstatymų nustatyta tvarka. Tad R.Pakso įrodinėjimai yra tik jo supratingumo nihilizmas, neturintis teisinio pagrindo.

Negaliu teigti, kad R.Paksas dirba Rytų imperijai. Galima tik teigti, kad visas šis rašinys, kaip ir kita šio politiko veikla dažnai tarnauja buvusių okupantų interesų tenkinimui.

Kada Lietuva veržte veržiasi iš Rusijos politinės ir ekonominės įtakos, Lietuvoje "penkta kolona" atlieka savo funkcijas, bandančias tam sutrukdyti. Tai aišku, kaip diena, visiems, kurie stebi vykdomą putinišką politiką valstybėms, pasitraukusioms iš sovietinės imperijos jurisdikcijos. Lietuva šia prasme nėra jokia išimtis. Labai tikėtina, kad yra Lietuvoje tokių piliečių, kurie norėtų eiti ten, kur mes 50 metų jau buvome, t.y. į imperijos glėbį. Lietuva visuotinais referendumais pasirinko kitą kelią ir jokie penktos kolonos klakeriai neturi moralinės teisės dėl to mūsų visuomenės pasirinkimą smerkti.

Tai, kad R.Paksas viešai atsiprašė prieš svarbų Seimo balsavimą jo atžvilgiu yra teigiamas, nors ir nelabai reikšmingas dalykas. Kur kas svarbiau būtų, jei R.Paksas atsakytų už tas galimai nusikalstamas veikas, kurios jį lydėjo per visą jo karjerą. Kai kurie epizodai paminėti straipsnyje "Rolando Pakso veikla - 10 faktų, kurių neturėtumėm pamiršti". Jų, kaip ir dar visos eilės kitų epizodų nebuvo paminėta Vytauto Matulevičiaus sukurtuose dokumentiniame ir meniniame filmuose "Visi prieš vieną" ir "Pilotas".

Baudžiamojo kodekso straipsniai kai kuriems tokiems galimiems atvejams - gan griežti. Viską apibendrinus tikriausiai lauktų tokia bausmė, kad apie visokius tokius keistus siekius prezidentas R.Paksas galėtų pamiršti ilgiems metams.