Konstruktyvios diskusijos metu liberalai ir būsimieji ministrai aptarė svarbiausius planuojamus darbus.
V. Mazuronis tikino, kad pagrindinis prioritetas, jo manymu, namų renovacija. „Ši sistema, kuri buvo, yra šeši renovuoti namai, 260 pareiškimų, jiems pajudėjus, tempai ir visi kiti dalykai akivaizdžiai netraukia”, - komentavo politikas. Jis paaiškino, kad ankščiau buvo schema, kad gyventojai renovuojasi, o vyriausybė padeda, kiek gali, dabar bus siūloma, kad valstybė užsiima programos vykdymu, o gyventojai padėtų, kiek galėtų.
“Jie turi sutikti, kad namai būtų renovuojami, kad tam tikrą laiko tarpą jie mokėtų už šildymą mažiau 10 proc, negu jie mokėtų 15 metų, jei namai nebūtų renovuojami”, - teigė V. Mazuronis.
Tuo metu Dalia Teišerskytė jam replikavo: “Baltarusijos variantas”. “Nežinau”, - atsakė politikas.
Tvarkietis paaiškindamas savo siūlymą, kaip pavyzdį pateikė, kad jei anksčiau vienam butui apšildyti reikėjo 100 kilovatvalandžių (kWh), po renovacijos užtektų 50 kWh. Tuo tarpu, gyventojas 15 metų mokėtų kaip už 90 kWh, 50 eitų būsto šildymui, o 40 – grąžinimui kredito ir naujų projektų užvedimui.
Tarp kitų svarbių darbų jis minėjo atliekų, saugomų teritorijų problemas bei valstybinių bei privačių miškų klausimus.
A. Barakauskas savo ruožtu žadėjo didinti internetinio balsavimo galimybes. “Reikia tartis su specialistais. Tai neturi būti politinis šou, turi būti skaidrus, kaip su bankų pervedimu, kad nekiltų klausimas, kad galima visą kaimą į vieną trobą susikviesti”, - aiškino jis. Politikas pabrėžė, kad ankščiau tam nepritarė, nes buvusi valdžia nepateikė ir nesukūrė normalios saugumo sistemos.
Jam antrino kolega V. Mazuronis: “Jeigu nebus saugumo garantijų, o tendencijos pirkimų tęsis, tai atsiprašau. Patvirtinu, kad buvome visada už saugų balsavimą”.
D. Barakausko manymu, svarbu padaryti, kad Lietuvos piliečiai galėtų lengviau patenkinti savo poreikius ir būtų supaprastintos procedūros ir taisyklės fiziniams asmenims ir verslui. Taip pat jis planuoja pertvarkyti valstybės tarnybą. Pasak jo, šiandien turintys didelį autoritetą valstybės tarnautojai išeina į ankstyvą pensiją, todėl reikėtų pratęsti pareigūnams tarnybos laiką, jei jie yra “švarūs, turi didelį palaikymą visuomenėje ir galėtų dirbti”.
Politikas pabrėžė ir valstybės valdymo tobulinimą, kad valstybinėse įstaigose nebesidubliuotų funkcijos. Savivaldybės pertvarkymo atžvilgiu reikėtų ryžtis įvesti tiesioginius mero rinkimus. Taip pat būtina sugriežtinti asmeninę politikų atsakomybę, ko, jo manymu, nepavyksta padaryti praktiškai jau 20 metų.
Po susitikimo su kandidatais LS pirmininkas Eligijus Masiulis tikino, kad V. Mazuronio atsakymai buvo logiški, argumentuoti. Tačiau vidaus reikalų ministrui norėtųsi palinkėti, kad jis būtų ryžtingas ministras.
“Gali būti atveju, kada gali būti įtakojamas tokių savo partijos kolegų kaip Kęstas Komskis dėl įvairių dalykų, susijusių su teisėsaugos klausimais. Linkiu tikrai laikytis principingumo, bešališkumo ir spręsti ne partijos reikalus, o aišku valstybės reikalus”, - sakė jis.
Vertindamas pačią programą, E. Masiulis teigė, kad joje nemato jokių stebuklų, tačiau linki sėkmės plečiant renovacijos mastus Lietuvoje, tačiau tai vertinti bus galima tik tada, kai bus matomas priemonių planas.
„Užkliūna ir tai, kad miškų urėdijų atveju yra konstatuojama, kad ten yra viskas gerai, nos mes puikiai žinome, kad Latvijos miškų urėdijos atneša kur kas didesnė indėlį į valstybės biudžetą, negu Lietuvos miškų urėdijos. Yra kur skaidrinti ir efektyvinti veiklą. Na, bet nuramino, kad būsimas ministras nemedžioja, tikimės, kad nepradės medžioti tapęs ministru ir nesupainios interesų“, - vylėsi liberalas.
Susitikimo metu D. A. Barakauskas, Gintaro Steponavičiaus paklaustas, kiek dabar uždirba statutiniai pareigūnai – policininkai, pasieniečiai ir gaisrininkai, susimąstė ir atsakė – nuo 1400 iki 2400 litų. Paskirtasis vidaus reikalų ministras svarstė, kad jų atlyginimai iki kadencijos pabaigos turėtų pakilti 30 proc.
E. Masiulis pasakė, kad LS netiki naujos vyriausybės programa. „Netikime, kad didžioji dalis tokios deklaratyvios programos bus įgyvendinta. Girdėjome pažadus, kad 30 proc. augs atlyginimai statutiniams pareigūnams. Tai per didelė pažadų dozė”, - sakė jis.
Anot politiko, apskritai mokestinėje srityje taip pat matoma prieštaravimų, kai siūloma didinti darbo vietų skaičius, kita vertus, sakoma, kad reikia didinti kapitalo apmokestinimą. Jo manymu, tokiu būdu tikrai nebus sukurtos darbo vietos.
