Šiuo metu Europoje maždaug 14 mln. jaunų žmonių neturi darbo, Lietuva – ne išimtis. Pasak specialistų, darbo nerandančio jauno žmogaus motyvacija krinta, o ilgainiui patrauklesnis tampa gyvenimas iš pašalpų. Darbdaviai sako, kad paties jaunimo lūkesčiai – per dideli, tuo metu besirenkantieji profesiją neatsižvelgia į darbo rinką.
Anot Europos gyvenimo ir darbo sąlygų fondo atstovo Massimiliano Mascherinio, jaunimo nedarbo mastai Europoje yra milžiniški. Tarp M. Mascherinio minimų šalių – Graikijos, Ispanijos ar Airijos – atsiduria ir Lietuva. Čia, Darbo biržos duomenimis, šiuo metu yra 26 tūkst. jauno amžiaus bedarbių.
Pirmakursis norėtų uždirbti 2200 Lt
Pats jaunimas paklaustas, kodėl nemaža dalis jų neturi darbo, kaip vieną pagrindinių priežasčių įvardija patirties trūkumą. Tačiau pasak „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės, jaunimas tikisi per daug. „Pirmakursis studentas tikisi gauti mažiausiai 2200 Lt į rankas. Tai rodo, jog (...) jaunas žmogus nenori dirbti už mažesnį atlyginimą, neįvertindamas to, kad jo kompetencija, kvalifikacija nėra pakankama“, – sako O. Bložienė. Jos teigimu, už tokį atlyginimą darbdavys gali nusamdyti ir kvalifikaciją turintį darbuotoją.
Dėl jaunimo nedarbo kalta krizė
Tuo metu M. Mascherinio teigimu, jaunimo nedarbas – tai ekonominės krizės padarinys. Esą ekonominė krizė įkaitino visos Europos darbo rinką, tačiau ypač tarp jaunimo būtent todėl, kad krizės metu jaunimas negali konkuruoti su vyresnių žmonių kompetencija. Vis dėlto, pasak eksperto, ne visos šalys su jaunimo nedarbo problema susiduria dėl krizės. Pavyzdžiui, Italijoje ar Graikijoje problemos yra gilesnės ir šiose šalyse yra reikalingos reformos tam, kad būtų atgaivinta darbo rinka. Tačiau Lietuvą ir kitas Baltijos šalis pašnekovas priskiria prie nukentėjusių nuo krizės. Skaičiuojama, kad Lietuvoje 2008-aisiais ir 2009-aisiais jaunimo nedarbo lygis šoktelėjo dvigubai.
Priežasčių – ne viena
Anot Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vyriausiojo specialisto Valdo Maksvyčio, svarbiausia jaunimo nedarbo priežastis neabejotinai yra susijusi su ekonomine situacija. Esą Lietuvoje trūksta kokybiškų darbo vietų. Tačiau pagrindinių priežasčių, anot eksperto, galima būtų išskirti dar kelias: darbo patirties trūkumas, įgytų profesinių žinių neatitikimas darbo rinkos reikmėms ir nepakankamas išsilavinimas. „Ir [dar] tokia neformali galbūt [priežastis] – jauni žmonės yra maksimalistai. Labai dažnai pasitaiko, kad susidūrus su pirmosiomis nesėkmėmis, pritrūksta atkaklumo, jie lengvai pasiduoda, lengvai užsigauna“, – teigia V. Maksvytis. Jis taip pat priduria, jog jauniems žmonėms trūksta darbo paieškos įgūdžių.
Ilgalaikio nedarbo spąstai
Ką tik studijas baigęs jaunuolis, pasak specialistų, iš pradžių siekia kuo greičiau susirasti darbą ir turi daug idėjų. Tačiau, kai darbo nesiseka rasti mėnesį, kelis mėnesius ar net pusmetį, jo motyvacija krinta. „Atsiranda nepasitikėjimas savimi, savo jėgomis. Įprantama gyventi patogiai“, – įsitikinęs V. Maksvytis.
Pasak asmeninių finansų ekspertės O. Bložienės, šiandien skirtumas tarp pašalpos ir minimalaus darbo užmokesčio yra nedidelis. Todėl nemažai daliai jaunų žmonių gyvenimas iš pašalpų tampa mielesnis nei darbas. „Nedirbti ir gauti įvairiausias nuolaidas, pašalpas, šildymams kompensacijas yra įmanoma. [Tačiau] turi būti kada nors pradžia ir ją kiekvienam reikia pereiti“, – sako O. Bložienė.
Specialistų teigimu, jei jaunas žmogus pačioje pradžioje atsisakys dirbti už minimalų atlyginimą ar apskritai veltui, didelė tikimybė, jog darbo taip niekada ir negaus.
Turi atitikti darbo rinkos poreikius
Tuo metu jaunuoliai, ateityje norintys gauti darbą, turėtų pasirinkti perspektyvias specialybes. Pasak ekspertų, jaunas žmogus besirenkantis populiarią, tačiau nepaklausią specialybę, turi būti informuotas, jog vėliau jam gali kilti problemų.
Šiuo metu vis dar populiariausi – socialiniai mokslai. V. Maksvytis sako, jog kartais socialinių mokslų specialybėse reikia įdėti šiek tiek mažiau pastangų. Tuo metu darbo garantijų nėra, todėl, specialisto manymu, jauni žmonės neturėtų rinktis lengviausio kelio.
Jaunimo nedarbo prognozės kol kas – ne pačios šviesiausios. Tačiau gerėjimo ženklų jau galima matyti. Skaičiuojama, kad Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis mažėja sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje.
