„Tardytojams aš papasakojau, kad pirmasis V.Landsbergį užverbavo Dušanskis, paskui su V.Landsbergiu, kaip KGB agentu, dirbo toks Slavinas, paskui – Sprindys, buvęs tiesioginis mano viršininkas KGB. Paskutinis su V.Landsbergiu dirbo toks Abromaitis, kai V.Landsbergis 1978 m. dirbo Konservatorijos filiale Klaipėdoje“ (iš V.Gulbino parodymų Laisvam laikraščiui). Straipsnis puikuojasi internete nuo 2004-04-27 („Teiginys, kad V.Landsbergis bendradarbiavo su KGB, nėra šmeižtas“, A.Drižius).



O taip, labai garbingai V. Landsbergis pasielėgė 1952.02. 22 įstodamas į Visąsajunginės Lenino Komunistinės Jaunimo Sąjungos organizaciją, tapdamas komjaunuoliu dar tada, kai Lietuvos miškuose prieš okupantus kovojo partizanai, ir negana to, atkūrus Nepriklausomybę dar išdrįso sau pasiskirti Savanorio NR.1 pažymėjimą, taip „pagerbdamas“ už laisvę kritusių patriotų atminimą. Tiesa, vėliau V.L. pasižymėjo kovose, bet kovėsi teismuose dėl tvartelio. Va ir dabar V.L. į Tautą žiūri kaip į tvartelio gyventojus – kvailas kiaules, kurioms reikia nenustoti kalbėti apie garbę, kuri jį patį neva supa kaip šventąjį. Vytautas Profesorius Landsbergis prieš 20 metų, kai įvyko istorinis mitingas, buvo laaaaaaabai lojalus TSRS pilietis, už lojalumą maloninamas visomis to laiko sovietų nomenklatūros privilegijomis. Apie jokius mitingus jis net nesapnavo. Nieks iki šiol nežino, kaip jis atsirado "Sąjūdyje" (metai po mitingo, kai jau bovo galima). Šiuo atveju jis atėjo pasišildyti svetimais nuopelnais. Toks jo įprotis. Kad Landsbergis niekad nebuvo ir nebus prezidentu, tauta aiškiai pasakė per dvejus prezidentinius rinkimus. Tauta abu kartus jam uždarė kelią net į antrą turą. Pagrindinis Landsbergio "nuopelnas" - suskaldyta tauta. Jis ir dabar visais būdais skatina susipriešinimą. Straipsnio pavadinimas "Juoda priešpriešos diena" atspindi daugiametį Landsbergio ir jo klapčiukų veiklą palaikant tą priešpriešą.