Lenkijoje J. Pilsudskis aukštinamas dėl indėlio atkuriant nepriklausomą Lenkiją po Pirmojo pasaulinio karo, bet Lietuvoje jis dažnai vertinamas neigiamai dėl Vilniaus krašto užgrobimo ir prijungimo prie Lenkijos tarpukariu.
Į nedidelę akciją prie sostinės Rasų kapinių, kur palaidota J. Pilsudskio širdis ir jo motina, atvykęs buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas sakė, kad buvęs Lenkijos vadovas tapo svarbia Lietuvos istorijos dalimi.
„Jis nėra tik Lenkijos istorijos, jis ir Lietuvos istorijos dalis, (...) visgi Vilnius yra Lietuvos dalis ir jis vaidino didelį vaidmenį Lietuvos istorijoje. Mes galime sakyti, kad žalingą, neigiamą, bet jis iš Vilniaus du kartus išvarė bolševikus“, – BNS sakė V. Landsbergis.
Lenkija Vilnių užėmė 1920 metais ir valdė iki 1939-ųjų. Tarpukario Lietuva protestuodama su Lenkija nepalaikė diplomatinių santykių.
Pasak V. Landsbergio, J. Pilsudskis stokojo nuovokos, kad jeigu tarpukariu Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų geri, jos būtų pajėgesnės atsilaikyti prieš sovietų okupaciją.
Lenkijos maršalas tik supykdė ir sukiršino lietuvius su lenkais, o Lenkija iš to nieko nelaimėjo, teigė jis.
„Lietuvai Vilniaus okupacija buvo labai skaudus smūgis. Lietuva galėjo neatsigauti ne tik netekusi sostinės, bet ir susisiekimo kelių, centrų, ekonomikos ir daugelio žmonių, kurie liko už administracinės linijos“, – sakė V. Landsbergis.
Konservatorių garbės pirmininkas tvirtino, jog nepaisant Vilniaus krašto okupacijos lietuviams reikėtų nežiūrėti į istoriją kategoriškai.
„Reikia kritiškų balsų, norinčių suprasti kur kas sudėtingesnę istoriją, nei vienareikšmiškas pyktis. O mes visada galime prisiminti, kad tikroji Pilsudskio pavardė yra Pilsodiškis. Iš Žemaitijos nuo Pilsodos yra jo giminė“, – kalbėjo jis.