Kai Rusijos valdžia kaltina, neva Gruzija elgiasi agresyviai, tai iš tikrųjų reiškia, kad Gruzijai gresia realus Rusijos agresijos pavojus, teigia Lietuvos atstovas Europos Parlamente Vytautas Landsbergis.
Europarlamentaro teigimu, prigrūdus į Abchaziją puolamosios kariuomenės, vėl naudojant tariamai „uždarytą“ Gudautos bazę rusų karinei aviacijai, intensyvinant paruošiamąjį psichologinį karą su neapykantos Gruzijai ir jos vadovybei apraiškomis, Kremlius gali apsigauti ir dėl Vakarų pakrikimo bei nuolaidžiavimo.
Rusija savo taikdarių pajėgas Abchazijoje bei Pietų Osetijoje pagal susitarimą laiko nuo tada, kai po dešimtajame dešimtmetyje vykusių karų regionai atsiskyrė nuo Tbilisio ir užmezgė glaudžius ryšius su Maskva. Šiuo metu Rusija Abchazijoje turi apie 2 tūkst. karių, o Pietų Osetijoje – apie 1 tūkst.
Įtampa tarp Rusijos bei Gruzijos auga nepaisant to, kad Maskva balandį panaikino ekonomines sankcijas Tbilisiui.
V. Landsbergis tvirtina, jog du šių metų sprendimai – pratęsti tenykščių Rusijos „taikdarių“ įgaliojimus ir nesuteikti Gruzijai žadėto, JAV paremto, NATO narystės veiksmų plano – primena nelaimingą 1990 m. pabaigos situaciją. Tada Prancūzija nusileido M.Gorbačiovo ultimatumui ir išprašė Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrus iš Paryžiuje prasidėjusio ESBK viršūnių susitikimo. Niekas nepaneigs galimybės, kad tai papildomai padrąsino Kremlių imtis ginkluoto smurto sausio mėnesį pirmiausiai prieš Lietuvą.
Dabar demokratijų atsakomybė, europarlamentaro manymu, tektų pirmiausiai Vokietijos vyriausybei, kuri Bukarešte sulaikė tiesiamą Gruzijai politinės Vakarų apsaugos ranką.
„Suorganizuoti kokią nors šviežią provokaciją, kad pateisintų savo ginkluotą „atkirtį“, efektyvesnį už pavienę pamestą raketą arba numuštą gruzinų žvalgybos lėktuvą, Rusiją valdančioms specialiosioms tarnyboms būtų tik juokų darbas“, - teigia Lietuvos atstovas Europos Parlamente.
Anot V. Landsbergio, „Rožinės pėdkelnės“ arba gyvenamojo namo sprogdinimas „su gruzinišku pėdsaku“ – tai senojo informacinio karo pavyzdžiai. Tokias užmačias galėtų stabdyti prevenciniai klausimai ateinančiam prezidentui D.Medvedevui, labiau konsoliduota Baltijos valstybių nuostata.
Kaip žinia, Gruzija nuo pat nepriklausomybės atkūrimo kaltina Rusiją remiant abchazų ir Pietų Osetijos gyventojų separatistinius judėjimus. Dauguma Abchazijos ir Pietų Osetijos gyventojų turi Rusijos pilietybę, todėl regionų vadovai reiškia prieraišumą Kremliui.
Po to, kai nepriklausomybę paskelbė Kosovo provincija, autonominė Abchazijos sritis pažadėjo kreiptis į Rusiją, kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis ir Jungtinių Tautų Organizaciją su prašymu pripažinti jos nepriklausomybę.
