Seimo opozicinės frakcijos šią savaitę paskelbė steigiančios bendrą veiklą koordinuosiančią instituciją, kokią turi valdančioji dauguma.
Sprendimą priėmė Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos bei Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcijų vadovai, nepakvietę irgi opozicine pasiskelbusios Liberalų demokratų frakcijos.
Neseniai į opoziciją iš valdančiosios daugumos perėję NS atstovai, vadovaujami buvusio Seimo pirmininko Artūro Paulausko, vis aktyviau bando vadovauti Vyriausybės kritikų būriui.
NS frakcija šią savaitę deklaravo esanti „pasiryžusi ne tik kritiškai vertinti Seimo pozicijos ir Vyriausybės darbą, bet ir savo idėjomis, siūlymais, aktyvia konstruktyvios opozicijos veikla siekti pažangių pokyčių šalies gyvenime“.
Dar anksčiau, tik netekęs posto, A. Paulauskas parlamentinei opozicijai pasiūlė formuoti plačią politinių jėgų koaliciją be Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho bei Rolando Pakso, vadovaujančio liberaldemokratams, kuri galėtų pretenduoti į realią valdžią.
Vienas konservatorių lyderių, europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigė manąs, kad socialliberalų veikimo vadinti pasitraukimu į opoziciją nederėtų. „Juos išmetė už borto.
Ar kiekvienas atsidūręs tokioje padėtyje – jau savaime opozicija, labai abejoju“, – sakė jis savaitraščiui „Panorama“.
– Pastaruoju metu tampa akivaizdu, kad socialliberalų vadovas A. Paulauskas siekia perimti Seimo opozicijos lyderio vaidmenį. Kaip vertinate tokias buvusio valdančiosios daugumos atstovo pretenzijas?
– Man tai nėra akivaizdu, nors panašių ketinimų gali būti. Bet kodėl jis turėtų daryti tokią paslaugą buvusiems bičiuliams, kurie suvarė peilį į nugarą?
– Ar, Jūsų manymu, socialliberalų paskelbimas opozicija yra vertybiškai pagrįstas sprendimas, ar A. Paulausko savo partijai primestas veiksmas?
– Tai paaiškės iš politinių veiksmų, nuostatų, užimamų pozicijų. Spėlioti – nedaug prasmės. Kadaise A. Paulauskas organizavo žygį per Lietuvą, kad tik „Mažeikių nafta“ liktų jos laukiančiam „LUKoil“. Įdomu, kur šis politikas stovi dabar.
Suvokęs, kad Rusija ypač daro įtaką V. Uspaskicho ir R. Pakso partijoms ir tai – grėsmė Lietuvai, jis turi matyti, kad paprasčiausias įtakos svertas yra Kremliaus kontroliuojamos energetinės kompanijos.
– Kokių tikslų vedamas A. Paulauskas deklaruoja pasitraukimą į opoziciją?
– Nėra jokio pasitraukimo. Juos išmetė už borto. Ar kiekvienas atsidūręs tokioje padėtyje – jau savaime opozicija, labai abejoju. „Opozicija galvoja kitaip negu mes“, – sakė Algirdas Brazauskas.
– Ar dešiniosios politinės jėgos jau pasirengusios pasitikėti socialliberalais, prisimenant 2001 metų pavasarį įvykusį Naujosios politikos koalicijos subyrėjimą?
– Pirmiausia socialliberalų partija turi progą iš naujo apsibrėžti, kas ji tokia yra. Tik po to galima svarstyti: pasitikėjimas ar atsargumas?
– Kokie įvykiai ar veiksmai gali patvirtinti, kad socialliberalai jau iš tiesų tapo sistemine opozicija?
– Tai parodytų įstatymų ir politikos siūlymų iniciatyvos, tiesiog balsavimai. Pavyzdžiui, dėl Archyvų įstatymo, dėl sveikatos apsaugos ir ją griaunančio ministro, arba jeigu senoji gvardija mėgintų nuversti Viktorą Muntianą.
– A. Paulauskas po nušalinimo iš Seimo pirmininko posto ėmėsi kritikuoti buvusį partnerį V. Uspaskichą. Ar tai negali būti, kaip kalba politikai, iš anksto surežisuoto bendro veiksmo dalis?
– Lietuvoje visada visko gali būti, bet šiuosyk tai nepanašu. V. Uspaskichui ši kritika nepadeda, nebent kas nors kitas režisuotų A. Paulausko nutolimą nuo buvusio globėjo, o „atidirbusį“ V. Uspaskichą jau nurašytų.
– Kas, Jūsų manymu, nulėmė pokyčius Darbo partijoje?
– Visos partijos mastu pokyčių dar nėra. Arba bus, arba nebus. Jeigu vairininkas nepabėgs, tai partijos laivas grims kartu su vairininku.
– Ar naujojo Seimo pirmininko V. Muntiano kuriama politinė partija bei jau įsteigta parlamentinė frakcija gali pretenduoti į šiek tiek rimtesnį savarankišką vaidmenį politinėje arenoje? Kokios jų galimybės ir perspektyvos?
– Frakcija nė nepretenduoja. Eina ten, kur nė nekvepia savarankišku vaidmeniu. Socdemams reikalingas kėdučių skaičius – tokia naujosios frakcijos su Jonu Ramonu ir kitais funkcija.
O partija, jeigu norės būti, turės kautis už galbūt padoresnius darbiečius. Jų, regis, šiek tiek yra, pradedančių susivokti. Be to, ir Kremliaus kabinetuose gali būti nutarta perduoti partiją V. Muntianui, perkūnai žino.
– Ar konfliktai dabartinėje valdančiojoje daugumoje negali būti inspiruojami jėgų iš šalies, suinteresuotų, kad nesutarimai nukreiptų dėmesį nuo Lietuvos ekonomikai ypač svarbių dalykų, pavyzdžiui, „Mažeikių naftos“ pardavimo?
– Gali rastis ir tokia pašalinė „nauda“, tačiau energetinės kremlinės jėgos labiausiai norėtų nusipirkti pačią valdomą daugumą. Galbūt glaustesnė koalicija – pigesnė prekė.
– Kaip vertinate galimybes parduoti „Mažeikių naftą“ ne Kremliaus valdomai bendrovei?
– Neatrodo, kad A. Brazausko Vyriausybė ypač to siektų. Juos vis kaip magnetas traukia Maskva – važiuoti ir dėl ko nors „derėtis“ ten. O galimybių tikrai būta – ir gražių, ir gal dar ne visos pražaistos. Tačiau gali pasirodyti, kad A. Brazauskas visą laiką buvo nesavarankiškas ir padarys, kaip liepta.
Jurga Tvaskienė, savaitraštis "Panorama" (www.politika.lt)
