Varpininko ir tautos žadintojo Vinco Kudirkos 150-osioms gimimo metinėms skirti renginiai šiandien vyksta jo vardu pavadintame Kudirkos Naumiestyje. Ruošiantis šventei, miestas buvo kruopščiai tvarkomas, nors dėl to Šakių rajono savivaldybė įklimpo į skolas.
Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Puida neslepia, kad artėjant V.Kudirkos jubiliejui norėta šiek tiek pagražinti miestą. Tai darė ne siekdami pasipuikuoti, o kad netektų raudonuoti iš gėdos prieš į iškilmes susirinkusius žmones. Jų laukta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Negi kviesi svečius aplankyti V.Kudirkos kapo Meištų kalnelyje į kapines, kurių tvora susmegusi, o kai kur dėl senumo ir išvirtusi? Kaip galėsi rodyti pajuodusį dar prieškaryje skulptoriaus Vinco Grybo sukurtą paminklą V.Kudirkai miesto centre? Šalia pagrindinės aikštės esančius šaligatvius taip pat reikėjo sutvarkyti, užlyginti gatvių duobes, kad žmonės kojų neišsisuktų.
Šiandien į Kudirkos Naumiestį atvykę svečiai jau gali grožėtis V.Kudirkos paminklo didybe, aplankyti kapines ir nesibaiminti, kad darydami kapinių vartelius gali juos sulaužyti. Na, ir kas, kad visai kapines juosiančiai tvorai atnaujinti neužteko pinigų, vis tiek dabar skurdas mažiau žmonėms akis badys.
„Darėm tik tai, kas būtina", - tikino seniūnas, apgailestaudamas, kad pagrindinę aikštę, kurioje stovi paminklas V.Kudirkai, atnaujinti pavyko tik iš dalies. Nors rekonstruotas aikštės apšvietimas, įrengiant ir paties paminklo apšvietimą, tačiau trinkelėmis išgrįsti tik pagrindiniai takai, o ne visi, kaip buvo numatyta. Detaliajame aikštės atnaujinimo projekte dar buvo numatyta atnaujinti greta esančių gatvių dangą, namų fasadus. Tačiau dėl lėšų stygiaus kai kurių darbų teko atsisakyti.
Tvarkyta ne tik V.Kudirkos aikštė, bet ir V.Kudirkos vardu pavadintos vietinės gimnazijos kieme pastatytas paminklinis akmuo, žymintis vietą, kur praėjusio amžiaus pradžioje stovėjo nedidelis namas. Jame prabėgo paskutinės V.Kudirkos gyvenimo dienos. Taip pat restauruotas paminklas Vytautui Didžiajam, perdažytas ir atnaujintas senasis, dar V.Kudirkos laikus menantis, jo aprašytas tiltas, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Pirminiais skaičiavimais, visi Kudirkos Naumiesčio viešųjų erdvių sutvarkymo darbai būtų kainavę apie 1,8 mln. litų. Tačiau realiai iš valstybės biudžeto tam buvo skirta tik 700 tūkst. litų.
„Nors darėm tik tai, kas buvo būtina, vis tiek Kudirkos Naumiesčio pagrindinės aikštės, mokyklos bei kai kurių kitų objektų net ir dalinis sutvarkymas mums kainavo apie 1 mln. litų. Tokią sumą pinigų buvome apskaičiavę dar pavasarį. Savivaldybė išgalėjo skirti tik 100 tūkst. litų. Tad dėl trūkstamų 200 tūkst. litų ne kartą kreipėmės į valdžios žmones, mynėme Vyriausybės, Seimo slenksčius. Išgirdome daug pažadų, kad pinigų bus, bet jų nėra iki šiol", - LŽ teigė Šakių rajono mero pavaduotojas Algimantas Damijonaitis, pats daug metų paskyręs Kudirkos Naumiesčiui puoselėti.
„Mes ne sau pinigų prašome, V.Kudirka - visos Lietuvos žmogus. Tai juk Lietuvos valstybės reikalas. Miestas jo vardu pavadintas: čia V.Kudirkos gyventa, dirbta, čia jis ir ilsisi. Dabar atrodo, lyg mes kokios išmaldos sau prašytume. V.Kudirkos paminklui Vilniuje, kur jis gal nė karto nėra buvęs, skiriama vos ne 4 mln. litų. Tačiau Kudirkos Naumiesčio kapinių, kuriose palaidotas varpininkas, tvorai pinigų nėra. Man tai nesuprantama", - nusivylęs valdžios pažadais kalbėjo Šakių rajono mero pavaduotojas.
Anot jo, jei Vyriausybė neskirs papildomų lėšų, skolas aplinkos tvarkymo darbus atlikusiems statybininkams teks dengti savivaldybei. Šių metų biudžete pinigų tam daugiau nenumatyta. „Gal kiek ir sukrapštysim, bet dalį teks mokėti jau kitais metais", - tvirtino A.Damijonaitis.
Kazys Kazakevičius
