Garsiausiu kontrabandininku vadinamo Viliaus Karaliaus sūnus Edgaras Karalius „Balsas.lt savaitei“ sakė jautęs, kad artėja didelės problemos.
28 metų Vilniaus teisininko E. Karaliaus gyvenimas nuo praėjusių metų balandžio virto tikru košmaru. Jaunas vyras neturi ramybės, nes vyksta visuomenės susidomėjimą sukėlęs teismo procesas, kuriame jam tenka gintis nuo kaltinimo padarius šiuo metu šalyje populiarią nusikalstamą veiką – neteisėtai praturtėjus.
Anot E. Karalius, labiausiai jis laukia akimirkų, kai galės pasimatyti su tėvu V. Karaliumi Lukiškių kalėjime ar rudenį prasidėsiančiame jo teismų maratone.
Procesas – be pabaigos
– Šiandien esate vienas iš asmenų, į kuriuos nuolat krypsta daugelio dėmesys. Atrodo, kad gindamasis teismuose dėl neteisėto praturtėjimo bandote išsukti galbūt nesąžiningai tėvo sukauptus turtus. Kokia šiandien jūsų bylos padėtis? – savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ žurnalistas paklausė V. Karaliaus sūnaus E. Karaliaus.
– Žinau, kad daugeliui atrodo, jog tėvas užsiėmė cigarečių kontrabanda ir galiausiai visus sukauptus turtus „užkabino“ ant manęs. Rengdamasis nagrinėti savo bylą nuodugniai išstudijavau naujuosius Baudžiamojo kodekso pakeitimus dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir naujosios nusikaltimo sudėties – neteisėto praturtėjimo.
Kiek man pavyko sužinoti, tokia nusikaltimo sudėtis, kai ikiteisminiam tyrimui pradėti pakanka fakto, kad asmuo turi 65 tūkst. litų vertės turto, ir tik vėliau aiškinamasi, ar jis galėjo tokį turtą įgyti iš teisėtų pajamų, galioja tik Lietuvoje ir Prancūzijoje.
Tai savotiškas teisinis eksperimentas, kurį tenka patirti savo kailiu, nes kitose šalyse paprastai taikomas tik išplėstinio turto konfiskavimas.
Kaip teisininkui bus įdomu stebėti, ar praktiškai veikia nekaltumo prezumpcijos principas. Mat pagal naująjį teisinį reguliavimą visai nebūtina įrodyti, kad asmuo padarė nusikaltimą, iš kurio gavo neteisėtų pajamų.
Pakanka fakto, kad yra sukaupta turto, o žmogus savo nekaltumą turi įrodyti pats. Jeigu tai padaryti jam nepavyks, gresia turto konfiskavimas ir ketveri metai belangės. Ačiū Dievui, kad mano bylą nagrinėjančiam teisėjui taip pat dėl šios normos kilo abejonių ir tenkindamas mano prašymą jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu patikrinti jos konstitucingumą.
Jeigu Konstitucinis Teismas priims mano bylą nagrinėjančio teismo kreipimąsi ir išaiškins, kad ši teisės norma dėl neteisėto praturtėjimo nepažeidžia Konstitucijos, esu pasiryžęs teisme paaiškinti smulkiau, iš kur gavau nemažus pinigus teisėsaugininkus sudominusiems objektams įsigyti.
Deja, daugelis nežino, kad žiniasklaidoje minimas 2002 metais pagamintas „Mercedes-Benz“ C klasės automobilis, kurį įsigydamas neva neteisėtai praturtėjau, yra surūdijęs ir beveik nevažiuoja. Kartais kalbėdamas su draugais pajuokauju, kad galėčiau jį neatlygintai perleisti valstybei. Tegul kad ir prokurorai sau važinėjasi.
Visą nekilnojamąjį turtą, dėl kurio vyksta kovos teismuose, turėjau nuo 2006 metų, kai dar vyko pirmoji tėvo byla. Patalpas sostinės Aludarių gatvėje pirkau minėtais metais, kiek anksčiau įgijau automobilį, o didžiulį nuosavą namą – 2007 metų pabaigoje.
Tėvui paskutinis nuosprendis kontrabandos byloje buvo paskelbtas 2009-ųjų gruodį. Kažkodėl tuo metu mano turtai niekam nerūpėjo. Dabar, kai atsirado nauji įstatymai, o tėvas vėl įtariamas dėl nusikaltimų, susijusių su kontrabanda, mano turtas sudomino teisėsaugą.
Kosminio dydžio kreditai
– Kaip jaunas žmogus gali įgyti tokių milžiniškų turtų?
– Biuro patalpas nusipirkau paėmęs 630 tūkst. litų paskolą iš banko. 70 tūkst. litų avansą sumokėjau iškart. Juk bankai, prieš duodami paskolas, vertina, ar asmuo sugebės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Įsigydamas šias patalpas ketinau ateityje jose plėtoti advokato veiklą, tačiau netrukus biurą išnuomojau.
Tuo metu kreditą suteikęs bankas nuskaitydavo gaunamus nuompinigius ir man dar likdavo laisvų pinigų. Panaši padėtis yra ir šiuo metu.
Namas, dėl kurio užvirė tokios aistros, mano nuosavybe tapo 2007-aisiais, kai šalyje buvo smarkiai pakilusios nekilnojamojo turto kainos. Tėvas taip pat sukosi nekilnojamojo turto versle ir jam neblogai sekėsi.
Niekas negalvojo, kad po metų prasidės ekonomikos krizė, todėl už šį namą pardavėjui sumokėjui 400 tūkst. litų avansą, o trūkstamus 6 mln. turėjau atiduoti jį perpardavęs.
Namą pirkau iš Česlovo Daugėlos (buvusio Alytaus mero, kuris kaltinamas plataus atgarsio sulaukusioje korupcijos byloje, – red. past.).
2008-ųjų pradžioje už šį namą kai kurie asmenys siūlė 9–10 mln. litų, tačiau buvau kvailys ir jo nepardaviau. Būčiau atsiskaitęs su Č. Daugėla, o mano kišenėje dar būtų likę trys milijonai, be to, neturėčiau šiandieninių problemų su teisėsauga.
– Jūsų šeima iki šiol gyvena milžiniškame name Svajonių gatvėje, Valakampiuose?
– Taip, šiuo metu ten gyvena tėvo antroji žmona ir trejų metų jų dukrelė. Nuolat ten lankausi ir aš.
Deja, Č. Daugėla rašo laiškus su reikalavimais iš jo išsikelti. Aš jį puikiai suprantu. Namas lyg ir jo, nes aš už jį iki galo neatsiskaičiau. Č. Daugėla nori pastatą susigrąžinti, tačiau juridiškai to padaryti negali, nes man esant namo savininku jis buvo areštuotas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą pagal naująją neteisėto praturtėjimo normą.
Be to, Č. Daugėla reikalauja padengti nuostolius, kurie dėl vėlavimo atsiskaityti sudaro apie 500 tūkst. litų. Ši suma kasdien didėja.
Tėvo antroji žmona turi nuosavą butą Vilniuje, neprapuls, o kaip man toliau reikės gyventi – nežinau.
Verta prisiminti, kad 2010-ųjų vasarą, kai tėvas išėjo iš sostinės Sniego gatvėje esančios kolonijos, žiniasklaidoje pasklido informacija, jog šalies vadovė inicijuoja įstatymą dėl neteisėto praturtėjimo. Tėvui grįžus iš įkalinimo įstaigos mirė jo tėvas, mano senelis Jonas Karalius.
Pamenu, į senelio šermenis atvykę keli draugai atsivežė jūsų leidinio „Balsas.lt savaitė“ numerį. Gvildenant naująsias įstatymo dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir neteisėto praturtėjimo kriminalizavimo iniciatyvas, leidinyje buvo ir mano namo nuotrauka.
Pasirodžius šiam rašiniui pradėjau galvoti, kad greitu metu kas nors negera nutiks mūsų šeimai. Vėliau ir per kitas žiniasklaidos priemones pranešant apie naują įstatymą vis būdavo rodomas mano namas, suprask, lyg ir pavyzdys, kam reikėtų šį naująjį įstatymą pritaikyti.
Sunerimau ir paklausiau tėvo, gal jis žino, kas išties dedasi. Ar tikrai viskas gerai? Jis man atsakė, kad jokių blogų dalykų nevyksta. Tėvas pareiškė norą bylinėtis su žurnalistais, kurie mano nupirktą namą pateikė neigiamos informacijos fone. Tačiau gerai viską apsvarstę šios minties atsisakėme.
Tenka namų priežiūros darbai
– Panašu, kad 2011 metų balandžio 7-ąją suėmus jūsų tėvą V. Karalių juodasis scenarijus ėmė pildytis?
– Tėvui inkriminuojama stambaus masto kontrabanda dešimtyje epizodų 2009–2010 metais. Pernai balandžio pabaigoje ir man buvo pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo. Iš pradžių dėl namo, o paskui ir dėl kitų dalykų.
Kaip suprantu, teisėsaugininkams buvo sunku įgelti žmonėms remiantis veikiančiais įstatymais, nors tam priemonių ir instrumentų buvo. Todėl jie entuziastingai sutiko iniciatyvą kelti bylą dėl neteisėto praturtėjimo.
– Jūsų tėvas V. Karalius yra vadinamas milijoninės vertės cigarečių kontrabandos autoritetu Lietuvoje. Jūs pats įklimpote į dideles bėdas dėl abejonių keliančių turtų. Ar dažnai bendraujate su tėvu?
– Bendraujame tik laiškais. Kitaip bendrauti neleidžia jo bylos tyrimą organizuojantys ir jam vadovaujantys prokurorai. Beje, jam neleidžiama pasimatyti net su sena ir ligota mama, mano senele.
Žinau, kad tėvas yra stiprus žmogus, tai jo nesugniuždys. Be abejo, jis kaltina save, kad ir aš papuoliau į nesibaigiančių teismų peripetijas, bet aš jį visapusiškai palaikau.
Tėvo antroji žmona taip pat yra baigusi teisės mokslus, tačiau šiuo metu dirba kitoje srityje.
Kadangi esu ne tik V. Karaliaus sūnus, bet dar ir teisininkas, stebėdamas tėvo bylas matau daug keistų dalykų. Pirmojoje byloje buvo subendrintos bausmės ir tėvas kalėjime praleido dvejus metus ir tris mėnesius.
Daugiau tokių atvejų, kad tiek ilgai žmogus būtų atlikęs laisvės atėmimo bausmę už cigarečių kontrabandą, nežinau. Didžiąją to laiko dalį – dvejus metus ir 20 dienų – įkalinimo įstaigoje jis išbuvo kardomojo kalinimo sąlygomis. Vadinasi, kardomoji priemonė – suėmimas – praktiškai ir buvo bausmė.
Įdomu, kad paskutinėje tėvo byloje Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius pavėlavo pateikti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 metų gruodžio 30 dienos nuosprendžio. Vėliau buvo bandoma šį terminą atnaujinti, tačiau nesėkmingai.
Teismai nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių būtų laikoma, kad šį terminą būtų galima atnaujinti. Kiek pamenu, teismas nustatė, kad tuo metu, kai prokuroras turėjo galimybę rengti apeliacinį skundą, jis atostogavo. Tačiau neteko girdėti, kad dėl šios istorijos būtų buvęs atliktas koks nors tarnybinis patikrinimas ar kitoks prokuroro darbo įvertinimas. Naujojoje tėvo byloje šis prokuroras vėl organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja ir greičiausiai palaikys kaltinimą teisme. Dėl minėtų peripetijų labai abejoju jo objektyvumu ir nešališkumu.
Ne mažiau stebina ir tai, kad dar neprasidėjus tėvo teismo procesui per vieną šių metų valstybinę šventę mūsų prezidentė įteikė specialius apdovanojimus Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams, kurie vadovavo paskutinei tėvo suėmimo operacijai.
Teisėsaugos „favoritas"
– Ar tikite, kad tėvas pastaruoju metu nesivertė kontrabanda?
– Kitąmet tėvui sueis 50 metų. Manau, kad artėjant Seimo rinkimams jis tapo savotišku teisėsaugos „favoritu“ – atpirkimo ožiu.
Dabartinės jo bylos negaliu komentuoti. Palaukime, kol ji bus pradėta nagrinėti teisme. Tačiau netgi darant prielaidą, kad jam inkriminuojami kaltinimai teismo bus patvirtinti apkaltinamuoju nuosprendžiu, akivaizdu, jog pagal jam inkriminuojamus kontrabandos epizodus, kai akcizinės prekės buvo įvežtos į Lietuvos teritoriją, jos likti čia neturėjo.
Paprastai tokiais atvejais jos nebūna skirtos Lietuvos rinkai, o eksportuojamos toliau, į Vakarų valstybes.
Kartą bandžiau suskaičiuoti, kiek reikėtų sumokėti mūsų valstybei, jei cigaretes iš Baltarusijos į Vokietiją per Lietuvą gabentum legaliai ir mokėtum mokesčius. Suskaičiavau, kad greičiausiai mūsų valstybei tektų sumokėti tik kelių mokestį.
Vadinamuosius vartojimo mokesčius, t. y. pridėtinės vertės mokestį ir akcizą mokėtum toje valstybėje, kurioje realizuoji prekes.
Mūsų santykiai su tėvu visada buvo geri. Kadangi esu suaugęs ir turiu savo gyvenimą, neklausinėjau apie visas jo gyvenimo subtilybes. Kiek man žinoma, jis aktyviai vertėsi nekilnojamojo turto verslu. Kai jis klestėjo, tėvas nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro intensyviai dirbo.
Nesugundė gyvenimas užsienyje
– Kratas atlikę pareigūnai pasakojo, kad jūsų namuose žėri prabanga, ant sienų kabo brangūs paveikslai. Ar tėvas mėgsta prabangą?
– Namų interjeras nėra išskirtinis. Šiais laikais galima užsisakyti, kad dailininkas nupieštų kokį nori paveikslą, tai nekainuoja didelių pinigų.
Tėvas mėgdavo lankytis ir vadinamajame blusų turguje, vykstančiame ant Tauro kalno. Kada nors nueikite, pamatysite, jog nebūtina turėti milijonų, kad galėtum nusipirkti kokį nors antikvarinį daiktą.
Kai lankėsi teisėsaugininkai, prašiau, kad aprašydami namuose esančius daiktus į sąrašą įtrauktų ir seną, neveikiantį, maždaug 1998-ųjų laidos televizorių. Turbūt įrašė.
Mano tėvas nėra aktyvus poilsinių kelionių mėgėjas ir po užsienį keliaudavo retai. Galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, kur buvo išvykęs iš Lietuvos. Jis labai mėgsta gyvenimą čia, Lietuvoje. Neturėjo jokių minčių emigruoti ar slapstytis. Geriausiai tėvas jaučiasi savo tėviškėje, Lazdijuose.
Neturime ten jokios prabangios sodybos. Iki šiol bute gyvena tėvo motina.
Savo gimtadienius ar kitas šeimos šventes jis švęsdavo namie. Nėra iš tų, kurie organizuoja pompastiškas puotas su kviestiniais estrados atlikėjais.
Kadaise tėvas buvo aistringas medžiotojas. Tačiau kai ankstesnėje byloje prasidėjo kaltinimai, jam buvo panaikintas leidimas laikyti ginklą.
Kadaise pats kovojo su šešėliu
– Kas jus paskatino pasirinkti teisininko specialybę?
– Dar mokydamasis mokykloje svajojau apie šią profesiją. Paradoksalu, bet mano tėvas pirmais nepriklausomybės metais buvo kovos su kontrabanda pareigūnas Lazdijų regione. Jis taip pat yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.
Iš policijos savo noru pasitraukė, atrodo, 1999 metais.
Iki šiol namie yra senų nuotraukų, kuriose tėvas įamžintas vilkintis policininko uniformą. Yra fotografija, kurioje tėvas su sovietų laikų kelių inspektoriaus apranga.
Gegužės pabaigoje planavau laikyti advokato egzaminą, tačiau pastarieji įvykiai sutrikdė mano tolesnę karjerą. Birželio pabaigoje advokatų taryba svarstys, ar man toliau leis verstis advokato padėjėjo praktika.
– Kokios tikitės jūsų šeimą tamsiais šešėliais apgaubusios istorijos pabaigos?
– Esu optimistas ir noriu tikėti, kad vieną dieną viskas susitvarkys.
Vis dėlto neatmetu, kad tėvui gali būti paskirta didelė bausmė. Jis anksčiau buvo teistas už panašius nusikaltimus. Jam inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo lyderio vardas. Beje, nusikalstamas susivienijimas inkriminuojamas, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.
Įdomu, kad iki 250 minimalaus gyvenimo lygio vertės akcizinių prekių kontrabanda laikoma administraciniu teisės pažeidimu, o peržengus šią ribą tokią veiką galima kvalifikuoti kaip sunkų nusikaltimą. Visa tai pavadinus sunkiu nusikaltimu, galima inkriminuoti ir sunkiausią bendrininkavimo formą – nusikalstamą susivienijimą.
Kai tėvą suėmė, žiniasklaidoje buvo publikuotos visų kartu suimtų asmenų nuotraukos. Po kurio laiko kelis iš jų pastebėjau laisvėje. Pasidariau išvadą, kad ne šiaip sau jie grįžo į namus. Ko gero, sutiko bendradarbiauti ir sukdami savo uodegą duoda galbūt net iš fantazijos srities sukurptus parodymus prieš mano tėvą.
TIK FAKTAI
Teismo laukiantis V. Karalius už grotų leidžia daugiau nei metus. Lukiškių kalėjime laikomam vyrui uždrausta matytis su artimaisiais.
Pareigūnai šioje paskutinėje byloje atskleidė, kad V. Karaliaus grupuotė kontrabandines cigaretes į Vokietiją gabeno nuo 2009-ųjų sausio.
Nustatyta, kad vokiečiams kontrabandininkai įkliuvo mažiausiai tris kartus.
Į Lietuvą kontrabandininkai cigaretes įveždavo per Vilniaus Medininkų postą.
Ikiteisminį tyrimą dėl V. Karaliaus ir jo grupuotės atliekantys Muitinės kriminalinės tarnybos ir Generalinės prokuratūros pareigūnai išsiaiškino, kad kontrabandininkų gaujai talkino ir muitinės pareigūnai, kuriems buvo mokami kyšiai.
Kontrabandos byloje devyni įtariamieji yra suimti.
Apytikriais skaičiavimais, cigaretes į Lietuvą gabenę V. Karaliaus aplinkos žmonės valstybei galėjo padaryti apie 21 mln. litų žalos.
