Šias įstatymas buvo parengtas prezidento politinio priešininko Viktoro Janukovyčiaus vadovaujamos vyriausybės ir praėjusiųjų metų pabaigoje priimtas Aukščiausiosios Rados.
Šių metų sausio 11-ąją prezidentas įstatymą vetavo ir grąžino parlamentui su savo pasiūlymais.
Sausio 12 dieną Aukščiausioji Rada prezidento veto įveikė. Tą pačią dieną įstatymas vėl buvo nusiųstas prezidentui pasirašyti, bet sausio 19-ąją jis grąžino nepasirašęs, nes, pasak valstybės vadovo sekretoriato, paskutinė įstatymo redakcija skiriasi nuo Rados anksčiau priimtos redakcijos.
Parlamentas nekreipė dėmesio į dar vieną prezidento veto, ir vasario 2 dieną oficialioje spaudoje buvo paskelbtas įstatymo tekstas.
Įsigaliojęs įstatymas leidžia parlamentinių frakcijų koalicijai savarankiškai teikti parlamentui svarstyti suderintą kandidatūrą į premjero postą, jei prezidentas per Konstitucijos skirtas 15 dienų atsisakys tai padaryti valstybės vadovo vardu.
Įstatymas taip pat kišasi į konstitucinę prezidento teisę skirti užsienio reikalų ir gynybos ministrus, įteisindamas normą, kad šiuos ministrus siūlo parlamento daugumos koalicija, o prezidentui nepritarus pasiūlytoms kandidatūroms, parlamentas gali jas paskirti savarankiškai.
Be to, prezidento aktus dėl užsienio diplomatinių žinybų vadovų skyrimo prieš tai turi pasirašyti premjeras.
Prezidento sekretoriatas šiame įstatyme įžvelgė 11 Konstitucijos straipsnių pažeidimų.
Premjeras V.Janukovyčius, pastaraisiais mėnesiais varžęsis su prezidentu dėl papildomų įgaliojimų, šiomis dienomis tikina, jog vyriausybė nesuinteresuota didesne atsakomybe.
Ukraina nuo 1996 metų, kai buvo priimta Konstitucija, neturėjo Ministrų kabineto įstatymo, kuris reglamentuotų vyriausybės teises ir tarpusavio sąveikos su kitais valdžios institutais taisykles.
Buvęs prezidentas Leonidas Kučma ne kartą vetavo įvairius šio Rados deputatų svarstomo įstatymo variantus. Šio dokumento svarba dar labiau padidėjo 2006 metų pradžioje įsigaliojus Konstitucijos pataisoms, išplėtusioms ir vyriausybės, ir parlamento įgaliojimus.
REKLAMA
