Didelis atotrūkis tarp užregistruotų nusikalstamų veikų ir teismuose išnagrinėtų baudžiamųjų bylų liudija tai, kad Lietuvoje dar nėra realizuojamas vienas pagrindinių principų - bausmės neišvengiamumo principas.
Per praėjusius metus šalies teismai išnagrinėjo 15 804 baudžiamąsias bylas, o nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų buvo užregistruota penkeriopai daugiau - 85 130.
"Tas, kas pateko į konfliktą su įstatymais, turėtų pagal įstatymus atsakyti. Šitie skaičiai rodo, kad taip nėra", - apžvelgdamas teismų darbo rezultatus žurnalistams antradienį sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Teismų tarybos pirmininkas Vytautas Greičius. Anot jo, statistika rodo, kad dalis nusikaltimų liko neišaiškintų, dalis ikiteisminių tyrimų buvo nutraukta ir pan.
Iš 2003 metais teismams perduotų bylų didžioji dalis buvo iškelta už plėšimus ir vagystes (6696), toliau eina nusikaltimai asmens gyvybei ir sveikatai (1117) bei chuliganizmo atvejai (901). Dėl nusikaltimų, susijusių su narkotikais, teismai gavo 461 bylą, dėl korupcijos faktų - 34.
Kur kas didesnį srautą sudarė civilinės ir administracinės bylos: 2003 metais jų išnagrinėta atitinkamai 122 773 ir 42 061.
Beje, nors žiniasklaidos minimos rezonansinės bylos paprastai apkeliauja visų pakopų teismus, bendrai paėmus panaikinama tik labai nedidelė nuosprendžių dalis. 2003 metais apylinkių teismai iš 3004 apskųstų sprendimų baudžiamosiose bylose pakeitė 763, o panaikino 272. Nuosprendžių stabilumas apylinkių teismuose siekė 98,35 proc. Apygardų teismai iš 598 apskųstų šios kategorijos sprendimų pakeitė 221, panaikino - 43. Jų nuosprendžių stabilumas siekė 97,19 proc.
Kaip pabrėžė V. Greičius, pastaraisiais metais teismus pasiekiančių bylų skaičiui laipsniškai mažėjant, realus teisėjų darbo krūvis didėja. Mat, įsigaliojus naujiesiems kodeksams, smarkiai padaugėjo papildomų procesinių veiksmų, kuriuos turi atlikti teisėjas. Apskaičiuota, kad bendras teisėjų darbo krūvis per šešerius metus padidėjo 1,32 karto: pvz., 1998 m. vieno apylinkės teismo teisėjo darbo krūvio koeficientas buvo 46, o 2003 metais - jau 61.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 67 teismai, dirba 672 teisėjai. Vidutinis teisėjo amžiaus vidurkis - 45,8 metai.
Pasak Nacionalinės teismų administracijos vadovo Raimondo Bakšio, šiuo metu šalies teismuose laisvas 81 teisėjų etatas, labiausiai teisėjų trūksta apygardų teismuose.
"Sunku rasti specialistų, norinčių dirbti ne tik atokesnių rajoninių miestų, bet apskričių centrų teismuose", - sako R. Bakšys. Pavyzdžiui, Kėdainių rajono apylinkės teisme vietoj devynių teisėjų šiuo metu tėra penki.
Anot R. Bakšio, dėl lėšų trūkumo didžioji dalis teisėjų dirba be padėjėjų, nors pagal įstatymą jie turėtų būti. Dėl to neišvengiamai ilgėja bylų nagrinėjimo terminai.
Daroma prielaida, kad šalyje apskritai reikėtų trečdaliu mažiau teisėjų, jeigu kiekvienas jų turėtų padėjėją - kvalifikuotą teisininką, kuris ne tik nudirbtų techninį darbą, bet ir profesionaliai parengtų bylos techninę pusę.
ELTA
