Seimo frakcijos sulaukė pažadų išgirsti kai kuriems politikams palankius teismų sprendimus, jei jos balsuos už Aukščiausiajam Teismui vis dar vadovaujančio Vytauto Greičiaus atleidimą ir Jono Prapiesčio skyrimą naujuoju šio teismo pirmininku, rašo „Lietuvos žinios“.
Iš vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose grįžęs prezidentas Valdas Adamkus karštligiškai, net nepasitaręs su Seimo frakcijomis, trečiąkart pasirašė dekretą, kuriuo teikia parlamentui iš Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko pareigų atleisti V.Greičių pasibaigus jo įgaliojimams. Du pirmieji teikimai nesulaukė Seimo pritarimo.
Kas lėmė tokį V.Adamkaus žingsnį? Kodėl taip skubama? Tuo viešai nusistebėjo ir kai kurie politikai, nes nuo liepos 8-osios, kai Seime buvo antrą kartą svarstomas V.Greičiaus klausimas, niekas nepasikeitė.
Slaptos derybos
Dar rugsėjo pirmosiomis dienomis LŽ šaltiniai pranešė, kad vyksta itin slaptos derybos, kuriomis siekiama žūtbūt paveikti vieną Seimo frakcijų, kurios nariai balsavo prieš V.Greičiaus atleidimą. Frakcija turi pakeisti savo poziciją: pritarti V.Greičiaus atleidimui ir paremti V.Adamkaus bei teisėjų klano favorito J.Prapiesčio kandidatūrą.
LŽ šaltinių duomenimis, žinomi Lietuvos teisininkai ir verslininkai susitarė, kad gavus Seimo „darbiečių“ ar kitos frakcijos pritarimą šiam planui, apie tai bus pranešta prezidento patarėjai teisės klausimais Aušrai Rauličkytei, kad jau laikas ruošti prezidento dekretą dėl trečio teikimo Seimui atleisti V.Greičių.
A.Rauličkytė prezidento patarėja tapo rekomendavus Konstitucinio Teismo pirmininkui Egidijui Kūriui. A.Rauličkytė palaiko intensyvius ryšius su E.Kūriu, taip pat dėl AT pirmininko atleidimo ir skyrimo.
Gijos iš KGB
Sąmokslininkams talkino buvęs aukštas kadrinis KGB karininkas D.A. Jis, pasak LŽ šaltinių, turi informacijos, kad vienas įtakingas AT teisėjas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) galėjo būti slaptas sovietinio saugumo bendradarbis. Spėjama, kad šis žmogus okupacijos laikais savo kuratoriui iš KGB pranešdavo apie padėtį Vilniaus universiteto Teisės fakultete ir šios aukštosios mokyklos partinės organizacijos biure.
Valstybės saugumo departamento (VSD) Antrosios (kontržvalgybos) valdybos Trečiasis skyrius disponuoja tiek archyvine, tiek kitokia informacija apie šio įtakingo teisėjo ir buvusiojo KGB karininko kontaktus.
Neatmetama galimybė, kad apie keblią šio teisėjo padėtį ir garbės nedarančią praeitį, grasinančią sužlugdyti jo profesinę karjerą, informuotas ir prezidentas V.Adamkus. Beje, pats prezidentas yra neatsargiai apie tai užsiminęs vienoje televizijos laidų, kai buvęs KGB informatorius prieš kelerius metus buvo skiriamas eiti atsakingas pareigas.
Žada nutraukti bylą
Su LŽ bendravusių asmenų duomenimis, „derybininkai“ deda daug vilčių į Darbo partijos (DP) lyderį Viktorą Uspaskichą. Jo bylą nagrinėja Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija. Šio skyriaus pirmininkas yra Vladas Nikitinas, kurio kadencija pasibaigė dar šių metų sausį. Tačiau prezidentūra iki šiol nepasiūlė naujojo skyriaus pirmininko. Kodėl? Galima spėti, kad V.Nikitiną siekiama išsaugoti svarbiame poste, nes dėl garbaus amžiaus jo nebegalima skirti dar vienai kadencijai. Keistas sutapimas: DP byla Vilniaus apygardos teisme pirmą kartą buvo nagrinėjama birželio 18 dieną, kitas posėdis buvo paskirtas tik spalio 13-ąją, iškart po Seimo rinkimų.
V.Nikitinas yra ilgametis J.Prapiesčio sąjungininkas. Abu teisininkai darė stulbinamą karjerą valdant LDDP (dabar Socialdemokratų partija). V.Nikitinas buvo generalinis prokuroras, o J.Prapiestis - teisingumo ministras.
Prezidento emisarai?
LŽ šaltinių duomenimis, V.Greičiaus atleidimo siekiantys asmenys kalbėdami su Seimo nariais tikino turintys prezidento V.Adamkaus įgaliojimus vesti tokias derybas. Trečiadienį prezidentui pasirašius dekretą dėl siūlymo atleisti V.Greičių, kilo įtarimų, kad LŽ pasiekusi informacija apie neva V.Adamkaus pageidavimu vykusias slaptas derybas su Seimo nariais, gali būti ne gandai, o teisybė. Ar dekretas reiškia, kad DP pirmininkas jau pažadėjo, kad „darbiečiai“ Seime balsuos už V.Greičiaus atleidimą?
LŽ paklausė paties V.Uspaskicho, ar su jo partijos nariais buvo tariamasi, kad už pagalbą nuverčiant V.Greičių bus atsilyginta palankiu teismo sprendimu DP byloje.
“Nežinau, apie ką jūs kalbate. Kažkokie man nesuprantami kliedesiai, - kaip visuomet tiesmukai kalbėjo V.Uspaskichas. - Niekas su mumis nekalbėjo ir mes nekalbame tokiomis temomis. Mes nekalti ir nepaperkami.“
- Kaip manote, ar prieš pat Seimo rinkimus tinkamas laikas balsuoti dėl AT pirmininko atleidimo?
- Nepažįstu nei V.Greičiaus, nei J.Prapiesčio. Bet manau, kad dabar netinkamas laikas tokiems klausimams - tegul naujas Seimas tai sprendžia.
Kalbas patvirtino
Kitas garsus politikas, kuriam iškelta baudžiamoji byla pasiekė AT, - Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas. LŽ jam uždavė tokį pat klausimą, kaip ir V.Uspaskichui.
“Tai subtili tema, kad ja kalbėčiau. Tačiau iš tikrųjų tam tikri veiksmai daromi motyvuojant mano byla ir siekiant balsų būtent naujajam teismo pirmininkui paremti, - po ilgos pauzės ištarė A.Zuokas. - Matote, pačios aplinkybės labai keistos. Faktas, kad esama užuominų, kad mano bylos baigtis labai priklauso nuo to, kaip mūsų frakcija elgsis tvirtinant naująjį AT pirmininką.“
- Kieno tai užuominos, iš kokios aplinkos ši iniciatyva?
- Nė viena šalis nepatvirtins, kad apie tai buvo kalbėta. Vargu ar pavyktų tai įrodyti. Bet diskusijos vyksta. Ir tai, kad mano bylos nagrinėjimas buvo skubiai paskirtas per rinkimų kampaniją, siejama su siekiu daryti tam tikrą spaudimą tiek man, tiek mūsų frakcijai. Logiška būtų kalbėti apie naują pirmininką tik po to, kai bus išrinktas naujas Seimas.“
Prezidentūra neigia
Iš LŽ sužinojusi skandalingą informaciją, kad yra asmenų, kurie esą prezidento vardu tariasi dėl Seimo narių balsų sprendžiant V.Greičiaus ir J.Prapiesčio klausimus mainais už tai siūlydami palankius teismų sprendimus, prezidento patarėja Rita Grumadaitė kategoriškai paneigė, jog prezidentūra su tuo susijusi.
“Prezidentas nebuvo nieko įgaliojęs tartis, jokių mainų. Prezidentas atšaukė J.Prapiesčio kandidatūrą, kad ji nedarytų įtakos Seimo narių sprendimui svarstant V.Greičiaus atleidimą. Ir tuo prezidentas patvirtina, kad nedalyvauja jokiose derybose ir mainuose.
Prezidentas mano, kad naujo AT vadovo kandidatūrą aptars jau su naujuoju Seimu.“
Prezidentūrą kompromituojančią informaciją neigė ir patarėja teisės klausimais A.Rauličkytė. „Tikrai galiu paneigti, jokių derybų dėl balsavimo nevyko, - sakė ji. - Teisės departamentas, kaip kuruojantis šią sritį, tikrai jokių derybų su niekuo nevedė. Tai, apie ką jūs klausiate, yra antikonstituciniai dalykai. Man tokie kaltinimai nesuprantami ir nesuvokiami. Prezidentas vadovaujasi Konstitucija ir tokių žaidimų tikrai nežaidžia. Nežinau, kas tuos gandus skleidžia ir kam jie reikalingi. Tokios derybos būtų nusikaltimas.“
- Prieš kelias dienas žurnalistų paklausta, ar prezidentas neketina atšaukti J.Prapiesčio kandidatūros, pasakėte, kad nėra reikalo tai daryti. Tačiau kitą dieną prezidentas atšaukė J.Prapiesčio kandidatūrą. Kas per tą laiką atsitiko?
- Pasižiūrėjome, kokia reakcija po prezidento dekreto, ir aiškiai pamatėme, kad toliau laikomasi tos pačios pozicijos, kad šie klausimai - atleidimas ir skyrimas - siejami. Prezidentas, kad J.Prapiesčio kandidatūra netrukdytų V.Greičiaus atleidimui, ir atšaukė tą dekretą. Atleidimo procedūrą reikia užbaigti, nes teismas negali normaliai dirbti.
- Kodėl tokiu atveju nesprendžiamas klausimas dėl V.Nikitino, kuris jau beveik metus laikinai eina Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas?
- Šis klausimas jau pateiktas Teisėjų atrankos komisijai, nes užsiregistravo dar vienas kandidatas. Problema buvo ta, kad į šias pareigas niekas nepretendavo, išskyrus V.Nikitiną. Nėra pagrindo teigti, jog šis klausimas vilkinamas. Niekas neslepia, tie patys teisėjai pripažįsta esamą susitarimą tarp to skyriaus teisėjų, kad niekas nesiregistruotų ir V.Nikitinas galėtų į pensiją išeiti būdamas pirmininkas. Tai ką gali padaryti prezidentas?
Seimūnai stebisi
Karštligišku prezidentūros skubėjimu atleisti V.Greičių iš pareigų stebisi ir Seimo pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas.
“Ne man vertinti prezidento veiksmus. Tačiau rinkimų kampanijos metu tokių jautrių klausimų galima būtų neteikti, - mano jis. - Nes jie bus politizuoti, „partizuoti“. Racionalių sprendimų nebus. Pirmadienį frakcijoje tarsimės šiuo klausimu. Manau, kad dėl V.Greičiaus atleidimo reikėtų apsispręsti po pirmojo Seimo rinkimų turo. Kad bent tos rinkimų aistros apsiramintų. Juk niekas per vestuvių puotą nepasirašo turto pirkimo-pardavimo sandorių.“
Tyrimas tęsiamas.
Tomas Plaušinis, Rūta Skatikaitė
