Kai Darbo partija pradėjo vykdyti savo rinkiminius pažadus ir ėmėsi iniciatyvos kelti minimaliąją mėnesinę algą (MMA), visi, kas netingėjo, šį žingsnį vadino populistiniu ir kritikavo išsijuosę – esą tūkstančiai žmonių neteks darbo, išaugs prekių ir paslaugų kainos, o valstybės biudžetui tai neduos jokios naudos – tik žalos. Tačiau šiandien jau galime drąsiai pasakyti kad nieko panašaus neatsitiko, o valstybės biudžetas pakėlus MMA iki 1000 litų padidėjo.
Politologai, ekonomistai ir kiti įvairaus plauko specialistai ir toliau „šiaušiasi“ kaip išmanydami prieš sekantį logišką mūsų žingsnį – dar kartą kilstelėti MMA. Atrodo viskas gana aišku ir paprasta – esame treti nuo pabaigos Europos Sąjungos šalių MMA dydžio sąraše. Mažesnį minimalųjį atlyginimą gauna tik rumunai ir bulgarai. Remiantis Pasaulio Banko duomenimis, 2012 m. rumunų BVP dalis tenkanti vienam gyventojui yra 17 004, bulgarų – 16 044, o Lietuvoje ji yra 24 374. Tačiau palyginimui – Airijoje šis standartas siekia 43 683, o Švedijoje – 43 021. Juk norime visur pirmauti, neatsilikti nuo vakarietiškų šalių nei inovatyvumu, nei gyvenimo lygiu. Žinoma, tokių šalių kaip Prancūzija, kur MMA yra 4782 litai, arba Airija, kur MMA – 5252 litų, taip greitai nepasivysime, tačiau stengtis reikia.
Tačiau kai kuriems ekonomistams vis tiek atrodo, jog dar padidinus MMA bus neigiamų pasekmių nedarbo lygiui ir net infliacijai. Šie „specialistai“ galėtų pasidomėti, kas atsitiko pakėlus MMA iki 1000 litų – ogi, Eurostato duomenimis, infliacijos procentas stabiliai mažėjo – 2013 metų sausį padidinus MMA jis buvo 3,1, o 2013 metų gruodį sumažėjo iki 1,2. O ir argumentas, kad esą didės nedarbo lygis nėra pagrįstas - 2013 m. palyginti su 2012 m. situacija šalies darbo rinkoje gerėjo: bedarbių skaičius ir nedarbo lygis mažėjo, o užimtumo lygis didėjo. Bedarbių dalis darbo jėgos struktūroje sumažėjo 1,6 procentiniu punktu, palyginti su 2012 m. Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. sausį šalyje buvo 228 343 bedarbiai, o tų pačių metų gruodį – 203 544. Esu tikras, jog dar padidinus MMA jis ir toliau mažės, nes pakėlus MMA, „į rankas“ gaunamas atlyginimas nebus panašus į pašalpą, kurią dabar kai kurie nedirbantieji gauna ir nesivargina dirbti, nes pašalpa ir alga skiriasi vos šimtu litų, dėl kurių net neverta kelti kojos iš namų. Taigi, santykinai mažas skirtumas tarp pašalpų ir MMA yra viena iš menkos motyvacijos įsidarbinti priežasčių. Kadangi didės skirtumas tarp pašalpos ir MMA, galbūt daugiau nedirbančiųjų pasvarstys, kad vis dėlto verta įsidarbinti, nes ir gaunant minimaliąją algą gyvenimo kokybė bus gerokai aukštesnė, negu „sėdint ant pašalpų“. Didesnį mėnesinį atlyginimą gaunantys žmonės galės susimokėti už šildymą ir kitus komunalinius mokesčius, todėl valstybei nukris našta iš biudžeto mokėti šiuos mokesčius už juos. Tai leis sumažinti biudžeto išlaidas.
Apie masinius atleidimus ir mažmeninės prekybos įmonių apsunkinimą kalbėję „ekspertai“ taip pat turėtų pasigilinti į statistinius duomenis – mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2013 metais siekė 28,8 mlrd. litų ir, palyginti su 2012 m., palyginamosiomis kainomis padidėjo 4,5 procento. Metiniai mažmeninės prekybos įmonių rodikliai rodo atsigaunantį vartojimą šalyje, o prie stabilaus apyvartos didėjimo neabejotinai prisidėjo ir pradėjęs didėti realus darbo užmokestis.
Valstybės biudžeto pagrindinę dalį (60,7 proc.) sudaro gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Nuo gaunamo darbo užmokesčio yra mokamas GPM, todėl didėjant MMA daugiau lėšų bus surenkama ir į valstybės biudžetą. Asmenys, gaunantys MMA praktiškai neturi galimybių dalį gautų pajamų atsidėti ir taupyti, nes visą gautą užmokestį išleidžia maistui, bei kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms įsigyti, tuo pačiu už tai sumokėdami PVM mokestį, kuris taip pat patenka į valstybės biudžetą. O lėšos, išleistos vartojimui, sudaro sąlygas gamybos plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui bei nedarbo mažinimui, o tai irgi didina biudžetą. 2013 m., padidinus MMA, BVP to meto kainomis siekė 119,3 mlrd. litų ir palyginti su 2012 m., palyginamosiomis kainomis, padidėjo 3,2 procento.
Be to, Europos socialinėje chartijoje (papildyta), kurią ratifikavo ir Lietuva, nustatyta, kad „visi darbuotojai turi teisę į teisingą atlyginimą, garantuojantį normalų jų pačių ir jų šeimų gyvenimo lygį“. Turbūt niekam ne paslaptis, kad išgyventi už 845 litus (tiek dabar dirbantysis gauna atskaičiavus mokesčius) yra pakankamai sudėtinga, o gal net ir nelabai įmanoma. O apie „teisingą atlyginimą“ čia net negali būti kalbos. Beje, buvęs premjeras A. Kubilius vienoje televizijos laidoje yra pareiškęs, kad daugelis šalių nesilaiko Europos socialinės chartijos, bet reikia tikėtis, kad jis tiesiog nevykusiai pajuokavo, kaip yra jau ne kartą padaręs...
Taigi, teiginiai, jog MMA kėlimas neigiamai atsilieps valstybės biudžetui yra laužti iš piršto. Tai įrodo ir šis* infografikas, kuriame akivaizdžiai matyti, jog pakėlus MMA, priešingai negu buvo baiminamasi ir gąsdinama, didėjo ir individualios vartojimo išlaidos, ir valstybės biudžetas.
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas
