Rinkimų atmosferos nejaučia
„Pasakyti, koks bus rinkėjų aktyvumas remiantis apklausomis yra labai keblu. Atsakymo tikslumą gali lemti ne tai, kad žmogus pameluos – tokių, kurie kategoriškai sako nenorintys balsuoti, mažai. Atėjo ta diena – gal tingi nueit “, – paklaustas, kokį rinkėjų aktyvumą galima prognozuoti remiantis apklausomis naujienų portalui balsas.lt sakė „Vilmorus“ vadovas, socialinių mokslų daktaras Vladas Gaidys.
Pasak sociologo, rinkėjų aktyvumas priklauso ir nuo oro – vėjo ar lietaus, bet gerokai labiau nuo rinkimų atmosferos – „kiek tie rinkimai tuo metu yra svarbūs, ar ryškūs pretendentai, kokios gali būti pasekmės išrinkus vieną ar kitą kandidatą“.
V. Gaidys sako, kad kaip rinkėjas ir pilietis šį kartą pasigedo artėjančių rinkimų atmosferos. „Negali sakyti, kad informacijos trūksta. Jos yra. Bet atmosferos, kaip būna demokratinėse šalyse – kartą per kelerius metus vyksta politinė šventė, suteikianti progą pasiginčyti, atkreipti dėmesį į vieną ar kitą problemą, nėra. Atmosferą sukuria ne tik televizijos laidos, bet ir plakatai. Jie anksčiau kartais gal ir erzindavo, bet kai beveik visai nieko nėra, jų lyg ir pasigendi. O ta atmosfera svarbi ir rinkėjų aktyvumui“, – naujienų portalui balsas.lt sakė sociologas.
Du turai – įdomiau
V.Gaidys nedrįsta prognozuoti, ar gegužės 25 dieną rinksime tik Europos Parlamento narius, ar vyks ir II-asis Lietuvos prezidento rinkimų turas.
„Prieš penkerius metus rinkėjų aktyvumas buvo 51 procentas, 2004 metais 48 procentai atėjo. Apie 50 procentų du kartus „sukosi“, tai tikriausiai apie tiek ateis ir gegužės 11 dieną. Bet ar bus 49,5 ar 50,5 gali priklausyti net ir nuo oro“, – sakė jis.
„ Aš pats norėčiau, kad būtų II-as prezidento rinkimų turas. Įdomiau“, – pridūrė V. Gaidys. Sociologas teigia dar nenusprendęs, kam atiteks jo balsas.
„Kiekvieną dieną aš ką nors skaičiuoju, žiūriu, prognozuoju, bet šis procesas dar nesibaigė. Dar yra laiko apsispręsti“, – sakė V. Gaidys.
Prezidento rinkimai įvyks gegužės 11 dieną, o jeigu prireiks II-ojo turo, jis bus surengtas kartu su rinkimais į Europos Parlamentą gegužės 25 dieną.
Dėl šalies vadovo posto varžosi 7 kandidatai: antros kadencijos siekianti Dalia Grybauskaitė, socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Ignalinos meras Bronis Ropė bei pats save iškėlęs parlamentaras Naglis Puteikis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 81 straipsnis skelbia:
Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
