Gerai besimokantis tas, kuris keliamas į aukštesnį kursą ir gauna diplomą. Vertinti balų vidurkiu ir to pagrindu studijuoti nemokamai pati didžiausia nesąmonė, skatinanti tik vidinę korupciją už geresnį pažymį, kadangi žinias įsisavina kiekvienas individualiai, o pažymį nulemia geresnė atmintis arba atsitiktinis bilietas ir studento elgesys egzamino metu. Tai reikia apibūdinti kaip "jokios demokratijos studentų tarpe". Konstitucijoje turėtų būti vietoj žodžių "gerai besimokantis" parašyta: "išskirtinių gabumų socialiniai remtinas". Nė vienas pasaulio universitetas nemoka stipendijų arba priima "gerai besimokančius" studijuoti nemokamai. Jei visi jauni save gerbiantys studentai už mokslo metus sumokėtų po 2000 Lt. už bakalauro studijas ir II bei III pakopos 4000 Lt. būtų padengtos tiesioginės pedagoginio personalo darbo užmokesčio ir socialino draudimo išlaidos. Visur stipendijos yra tik "socialinės". Už studijas arba visi moka, arba visi nemoka. Kiek galima pilstyti iš tuščio į kiaurą? Ar ne laikas liautis rūpintis studentais, o pradėti rūpinti studijų kokybe: dėstytojų kompetencija, studijų bazės lygiu bei infrastruktūra. Ir galų gale nustatyti, kurie universitetai yra verti universitetinio statuso.

Tai jei nepatinka teismo sprendimas, galima jo nevykdyti?

J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentui p. Valdui Adamkui


Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“

Kreipimasis

2008 06 06


Š. m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas skubos tvarka priėmė Aukštojo mokslo įstatymo pataisas. Jomis įtvirtinama šalies aukštųjų mokyklų teisė savarankiškai apibrėžti „gerai besimokančio“ studento sąvoką. Šitaip žengtas dar vienas žingsnis toliau griaunant valstybės ir atsakingų už aukštąjį mokslą jos institucijų galimybes nors kiek kontroliuoti šalies valstybinių aukštųjų mokyklų veiklą net ir tais atvejais, kai tokia kontrolė yra pagrįsta ir net būtina. „Gerai besimokančio“ studento samprata yra visai visuomenei jautrus ir socialiai svarbus klausimas, nes ji tiesiogiai susijusi su šalies piliečių studijų finansavimo sąlygomis. Nustatyti „gero mokymosi“ aukštojoje mokykloje kriterijus neabejotinai yra valstybinio masto uždavinys ir reikalas, nes aukštojo mokslo sektorius pirmiausia ir daugiausia finansuojamas valstybės biudžeto, t. y. visų mokesčius mokančių piliečių, lėšomis.

LR Seimo priimtos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos atveria galimybę aukštosioms mokykloms savavališkai nustatinėti „gero mokymosi“ kriterijus. Svarbiausiu ir vieninteliu kriterijumi taps ne studentų mokymosi rezultatai, o konkrečios aukštosios mokyklos lėšų poreikis. Tad „gerai besimokančio“ sąvoka bus neišvengiamai pradėta manipuliuoti siekiant siaurų ir trumpalaikių aukštųjų mokyklų tikslų. Priimtos įstatymo pataisos lems, kad aukštoji mokykla tiesiog privalės pagal iš biudžeto gaunamą lėšų sumą konstruoti gero mokymosi kriterijus. Kitaip sakant, ne mokymosi rezultatai, bet pinigai bus gero mokymosi kriterijų pamatas.

„Pagal poreikį“ kaitaliojant gero mokymosi kriterijus ir laisvai manipuliuojant mokančių ir nemokančių studentų skaičiumi bei jo santykiu aukštosiose mokyklose bus atvertas kelias didėti ekonominei ir socialinei studentų diferenciacijai, daugeliui jaunų žmonių studijos taps mažiau prieinamos. Įgyvendinus Seimo pakeisto Aukštojo mokslo įstatymo nuostatas šalyje didės jau dabar milžiniška socialinė atskirtis, bus griaunami sveikai akademinei bendruomenei būtini jos narių solidarumo saitai.

Gerbiamas Prezidente, kreipiamės į Jus prašydami nepasirašyti šio įstatymo pataisų ir susitikti su mūsų grupės nariais bei įsiklausyti į mūsų pastabas ir konstruktyvius siūlymus, kurie galėtų užtikrinti esminę ir sąžiningą aukštojo mokslo reformą, laiduosiančią kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje.




Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ vardu

Moksleivių, studentų ir visuomenės mitingo „Už esminę ir teisingą aukštojo mokslo reformą“


Rezoliucija


Dėl nepasitikėjimo LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku p. V. Domarku
2008 06 05


Valstybės politikų ir pareigūnų reakcija į LR Konstitucinio Teismo kovo 20 d. nutarimą, kuriuo įteisinta antikonstitucinė mokesčio už mokslą ėmimo iš gerai besimokančių studentų praktika atskleidžia jų tikrąsias moralines ir politines nuostatas aukštojo mokslo reformos klausimu. LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas p. V. Domarkas šiuo svarbiu klausimu užima dviprasmišką ir nenuoseklią poziciją. Viešai abejodamas KT nutarimo teisingumu „kaip privatus asmuo“ jis tuo pat metu ragina pažodžiui vykdyti šį nutarimą „kaip politikas ir valstybės pareigūnas“.

Pagarba valstybės Konstitucijai, Konstituciniam Teismui ir jo nutarimams nepanaikina Seimo – aukščiausios Tautos atstovybės – narių pareigos atstovauti šalies piliečiams ir prireikus tvirtai ir ryžtingai ginti jų interesus. Komiteto pirmininko nuostata aklai ir mechaniškai vykdyti akivaizdžiai neteisingą ir žalingą Konstitucinio Teismo nutarimą rodo jo nenorą ginti viešąjį interesą. Toks elgesys nesuderinamas ir su Seimo nario priesaikos implikuojamais įsipareigojimais.

LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui tenka sunki ir atsakinga pareiga laiduoti, kad būtų įgyvendinta esminė, sąžininga ir skaidri aukštojo mokslo reforma. Netrukus bus pradėti svarstyti ir priiminėti šią reformą turintys realizuoti įstatymai. Manome, kad šiuo atsakingu momentu Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nepajėgs deramai atlikti savo pareigų, jeigu jam ir toliau vadovaus dabartinis šio komiteto pirmininkas.

Reikalaujame, kad LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas p. V. Domarkas atsistatydintų iš užimamų pareigų, arba jis turi būti atstatydintas paties Seimo sprendimu.

Mitingo dalyvių vardu,

Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“

ya, gera fotke