Praėjusią savaitę Kauno apylinkės teisme sutikti Aurimo Dautarto tėvai nenorėjo dalinti komentarų. Tačiau buvo aišku: jie liudys Aurimo našlės ir buvusio Viktorijos gyvenimo draugo Mariaus byloje. Nebuvo paslaptis ir tai, kad uošvių pasirodymas teismo salėje dėl dukters kovojančiai Viktorijai neišeis į naudą.
Aurimo Dautarto žmona tikina: ji šiol ji kantriai tylėjo. Nepasakojo, koks gi iš tiesų buvo jos gyvenimas su Aurimu. Kokie smurto protrūkiai nei iš šio nei iš to prasidėdavo šiuose namuose. Ir kaip pati Aurimo mama ne sykį ir ne du po sūnaus pykčių jos, Viktorijos, maldaudavo suprasti ir atleisti.
„Niekada nebūčiau pasiryžusi šiam interviu, jeigu tai nebūtų palietę mano vaiko. Dukters, dėl kurios Aurimas taip kovojo, ir kurią tikrasis tėvas sykį jau buvo pagrobęs“, - LNK laidai „Neišgalvoti gyvenimai“ sako Viktorija. Ir neslepia: pasinaudodamas jos bejėgiškumu po vyro mirties buvęs gyvenimo draugas nusprendė dar kartą pamėginti atimti dukrą.
Viktorija įsitikinusi: viešai ant jos pilamas purvas - ne vien gedinčių Aurimo Dautarto tėvų emocijos, bet ir sąmoningas, kartu su buvusiu jos gyvenimo draugu suregztas kerštas. Planas, kurio tikslas - pagąsdinti, įskaudinti ar nubausti...
„Mylėjau ir atleidau“ -taip savo gyvenimą su Aurimu prisimena Viktorija. Moteris sako vis tikėjusi, kad tai – paskutinis kartas. Aurimui ji atleido ir tą lemtingąją kovo dvidešimtąją, kai po eilinio pykčio proveržio ant jos kaklo liko virvės žymės... „Aurimas nenorėjo manęs pasmaugti. Tik pagąsdino“, - prisiminusi paskutines vyro gyvenimo valandas, sako Viktorija.
„Labai norėčiau pasikalbėti su Aurimo mama. Tikiu, kad ji mane tikrai suprastų“, - šiuos žodžius interviu metu Viktorija pasakė ne kartą. Tačiau po viešų kaltinimų skambinti anytai ji nedrįso. O prieš keletą dienų, pravėrusi teismo duris, įsitikino: likimas jai parengė dar vieną skaudžią dovanėlę...
„Neišgalvoti gyvenimai“- antradienį 20.30 su Rolandu Vilkončiumi per LNK.
