Daugeliui FC „Barselona“ – tai šių dienų futbolo etalonas. Vieni žavisi komandos neįtikėtinu žaidimu, futbolininkus lygina su ateiviais iš kitos planetos, kiti nekenčia klubo, nes jos dominavimas pasaulyje jau užkniso juodai. Tačiau nėra futbolo gerbėjų, kurie nežinotų FC „Barcelonos“.
Tačiau ne tik sirgalių žvilgsniai ir dėmesys krypsta į katalonų klubo žaidimą, tačiau ir, žinoma, futbolo trenerių, kurie analizuoja, vertina, mokosi, žavisi šios ekipos žaidimu. Daugelis futbolo strategų norėtų pasisemti žinių iš šio klubo akademijos ar bent jau pamatyti FC „Barselonos“ „virtuvę“ iš arti. Tokią progą turi FK „Ekranas“ trenerių kolektyvas, o pirmasis į kelių dienų stažuotę garsiajame klube išvyko Valdas Dambrauskas. Pristatome jo įspūdžius iš pirmosios dienos.
Valdas Dambrauskas:
„Be jokių abejonių, FC „Barcelona“ šiuo metu geriausias klubas pasaulyje. Ko gero netgi daugiau, daug kas „Barcai“ atiduoda ir geriausios futbolo komandos per vią pasaulio futbolo istoriją vardą. Kaip ir kitos geriausios komandos futbolo istorijoje: Vengrijos rinktinė 1950-aisiais, Brazilija 1970-ųjų pasaulio čempionate, bei Olandija 1974-aisiais, „Barcelona“ keičia futbolo taktinį supratimą bei estetinį etaloną. Įdomiausia tai, kad jie tai daro su žaidėjais kurie beveik visi užaugo vietinėje FC „Barcelona“ akademijoje. Kti klubai tuo metu investuoja milžiniškas sumas tam, kad sugautų sėkmę.
Glazgo „Celtic“ 1967-aisiais metais tapo pirmąją britų komanda laimėjusi Europos taurę, o visi jo žaidėjai buvo gimę 35 kilometrų spinduliu nuo „Celtic“ stadiono. Nežinau, ar kada nors įmanoma pakartoti šį rekordą, bet FC „Barcelona“ šiame globalizacijos amžiuje priartėja prie to taip arti, kaip tik įmanoma. Aštuoni žaidėjai laimėję Europos taurę 2011-aisiais metais „Wemblio“ stadione yra garsiosios FC „Barcelona“ akademijos auklėtiniai.
Atsiradusi galimybė stažuotis FC „Barcelona“ atrodo kaip religinio fanatiko apilankymas pačioje svarbiausioje šventovėje, kurioje suprantamos svarbiausios gyvenimo ir tikėjimo tiesos. Porą mėnesių trunkantis susirašinėjimas, datų derinimas, atrodė, niekada nesibaigs... Pagaliau ateina išsvajota diena.
Stažuotė prasideda nuo susitikimo su FC „Barcelona“ institucinių santykių direktoriumi Perre Gratacos Boix. Perre - ilgaamžis FC „Barcelona“ fanas, pats keletą rungtynių sužaidęs už „Barsą“, buvęs B „Barcelona“ komandos kapitonas, dar atstovavęs Valjadolido „Reale“, „Osasuna“ klubuose. Baigęs karjerą treniravo keletą mažesnių klubų, bei B „Barcelona“ komandą ir Katalonijos rinktinę.
Su juo aptariame stažuotės programą. Perre pasiruošęs. Gaunu aplanką, kuriame smulkiai išdėstyta kada ir kur turime būti. Savaitgalį įvairių amžiaus grupių FC „Barcelona“ akademijos, „B“ komandos, bei FC „Barcelona“ U-19 komandų rungtynių maratonas. Nuo pirmadienio prezentacijos įvairiomis temomis, kurias ves FC „Barcelona“ dirbantis personalas: tas pats Perre Gratacos Boix, talentų paieškos direktorius Albert Valentin, techninio skyriaus direktorius Raul Pelaez, vartininkų vyriausias treneris Ricard Segarra ir kiti. Po rytinių paskaitų laukia akademijos komandų, bei „B“ „Barcelona“ treniruočių stebėjimas bei analizė.
Be abejo, svarbiausias klausimas - kada treniruojasi pagrindinė komanda. Prieš rungtynes patekti į treniruotę neįmanoma. Niekam. Tuo įsitikinti tenka pačiam atvykus į Joan Gamper treniruočių centrą, kuriame įsikūrusi klubo treniruočių bazė. Ji simboliškai pavadinta šveicarų futbolo pionieriaus, įkūrusio FC „Barcelona“ Jeano Gampero vardu. Devyniose treniruočių aikštėse (4-ios žolės ir 5-ios sintetinės dangos) treniruojasi visos FC „Barcelona“ komandos, pradedant U-8 ir baigiant pirmąja. Šiai skirtos dvi aikštės pažymėtos pirmu ir antru numeriais, aptvertos aklina aukšta tvora, o prie vartų du apsaugos darbuotojai. Perre pažada padaryti viską, kas įmanoma, kad tie vartai kažkiek prasivertų, nors jo valdžia nėra beribė. Viską, kas susiję su pirmąją komanda, kontroliuoja vyriausiasis treneris.
Pirmoji komanda, aišku, įdomu, bet nė kiek ne mažiau aktualu pamatyti ir sužinoti kaip „gaminami“ tokie žaidėjai, kurie rungtyniauna pirmojoje komandoje. Čia jokių kliūčių nėra. Treniruotę pradeda U-17 komanda, jai baigus dviejose aikštėse po pusę aikštės pasidalina dar keturios amžiaus grupės - U-8, U-10, U-12 ir U-14. Vyksta rimtas darbas, juda žaidėjai, instrukcijas dalina treneriai.
Kiekvienai komandai vadovauja dviese, vyr. treneris ir jo asistentas. Perre paaiškina, vyr. treneris į darbą atvažiuoja 10 ryte ir išeina po vakarinės treniruotės. Visas laikas tarp treniruočių ir prieš jas išnaudojamas planavimui, analizavimui, individualiam žaidėjų vertinimui. U-12 ir vyresnės komandos rungtyniauja 11 prieš 11 lygose, o jaunesnės - žaidžiant 7 prieš 7 lygose. Tie treneriai, kurie dirba su jaunaisias futbolininkais ir žaidžia 7 prieš 7, klube dirba pusę etato ir bazėje pasirodo po pietų. Beveik visi dirba dar kažkokį papildomą darbą.
Įdėmiai stebiu treniruotes, žaidėjų, trenerių darbą. Esu stebėjęs tai ne vienoje Anglijos akademijoje todėl yra su kuo palyginti. Vaikai - kaip ir visame pasaulyje - vienodi - aktyvūs, judrūs, azartiški, nuolat besivaržantys vienas su kitu. Tai pagrindiniai vaiko prigimtiniai poreikiai, kurie FC „Barcelona“ akademijoje ne slopinami, bet skatinami. Taip, jie gabūs, talentingi, bet abejoju, ar talentingesni už bendraamžius, kurie besitreniruoja kituose pripažintuose futbolo klubuose. Greičiausiai jie juos pralenkia vėliau, po kelių metų kasdieninių treniruočių. Kas gi padaro juos ypatingais?
Visų pirma į akis krenta tai, kad visos komandos atlieka beveik tuos pačius pratimus ir treniruočių žaidimus. Perre gudriai šypsodamasis paaiškina, kad absoliučiai visoms komandoms nuo U-8 iki pirmosios komandos kai kurie pratimai visiškai nesikeičia ir yra atliekami kiekvieną treniruotę. Už šios idėjos slypinti mintis yra ta, kad žaidėjas patekęs į pirmąją komandą tiksliai žinos ko iš jo norima. Tolimesnė treniruotės eiga tai tik patvirtina.
Akivaizdu, kad akademijos komandos dirba pagal vieningą programą. Perre paaiškina, kad už programos sudarymą ir vykdymą yra atsakingas techninio skyriaus direktorius. Jis reguliariai susitinka su treneriais planuodamas programą bei vertindamas individualų žaidėjų progresą.
FC „Barcelona“ akademijos darbo principai yra sistema, kuri gali būti interpretuota kaip kryptis, kuria klubas eina. Treniruojamasi taip, kaip žaidžiama. Totalinio futbolo išradėjas olandas Rinus Michelsas, kuris, beje, treniravo ir FC „Barcelona“, buvo pirmasis išvystęs idėją, kad treniruotėse žaidėjai turi imituoti, tai kas vyksta rungtynių metu. Jis futbolą suskirstė į fazes aiškindamas, kad tai nėra žaidimas 11 prieš 11, bet daug mažesnių žaidimų: 4 prieš 3, 5 prieš 3, 3prieš 2 skirtingose aikštės vietose. Aikštėje matau būtent tai. Nuolatinis varžymąsis stengiantis išlaikyti kamuolį, nenutrūkstamas perėjimas iš gynybos į ataką ir iš atakos į gynybą. Treneriai visa tai tik lydi akimis, beveik nesikišdami į patį procesą. Žaidimas priklauso žaidėjams, o ne treneriui.
Taip negalėdamas atitraukti akių prastoviu visas tris valandas. Paliekant treniruočių bazę, laukia dar vienas siurprizas. Perre mosteli galva praeinant pro baltą Audi Q3, tai Gvardiolos automobilis. Atsisuku pažiūrėti, o laiptais iš savo biuro leidžiasi pats jo didenybė vyriausiasis FC „Barcelona“ treneris. Sėda į mašiną ir palieka treniruočių bazę. Gausybė gerbėjų, kurie nuolatos budi prie bazės vartų, tikrąja to žodžio prasme puola po mašinos ratais, Gvardiola sustoja, palieka pora autografų ir padedamas saugos darbuotojų nuvažiuoja ruoštis rytdienos rungtynėms.
Ką gi, ruošiuosi ir aš... Minčių ir idėjų daug, o rytoj nuo pat 10 valandos ryto rungtyniauja visos akademijos komandos bei vakaro kulminacija – „B“ FC „Barcelona“ rungtynėmis. Reikia pailsėti, nes laukia 12 valandų futbolo maratonas...“
