Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė didžiausiu prioritetu socialinės apsaugos sistemoje įvardina žmogų ir jo gerovę. Svarbiausia, pasak jos, kad žmonės Lietuvoje neskurstų ir gyventų visavertį gyvenimą.
Gerb. Ministre, kokius savo, kaip ministrės, darbus laikote svarbiausiais?
Ministre dirbu jau beveik aštuonerius metus ir galiu drąsiai teigti, kad situacija per šį laikotarpį socialinės apsaugos srityje pasikeitė kardinaliai. Dabar jau nedaug kas prisimena tuos sunkiuosius laikus, kai pradėjau dirbti ir paveldėjau daugybę metų nedidintas pensijas, milžiniškose skolose skęstančią „Sodrą“. Lietuvoje darbo tada neturėjo kas penktas gyventojas, žmonės piketavo prie bankrutavusių gamyklų... Todėl šiandien sunku išskirti reikšmingiausius, svarbiausius pasiekimus. Visi jie buvo reikšmingi, nes skirti tam, kad mūsų žmonės gyventų geriau.
Visą laiką dirbome įsiklausydami į žmonių pageidavimus, problemas, nuogąstavimus, siūlymus. Manau, labai svarbu, kad senatvės pensijas didiname kasmet ir nuosekliai, per pastaruosius metus pensijos išaugo beveik dvigubai, jų augimas ženkliai aplenkė kainų augimą. Jas didindami labiausiai rūpinamės tais, kurių pensijos mažiausios. Praėjusiais metais pradėjome mokėti pensijos priedą už ilgametį darbo stažą, o šiemet padidinome pagrindinės pensijos dalį. Tai labiau pakėlė mažų išmokų dydžius.
Įsiklausę į žmonių pageidavimus, praėjusiais metais įvykdėme našlių pensijų reformą, buvo įvestas garantuotas našlės (našlio) pensijos dydis. Tai pagerino daugumos vienišų pensininkų padėtį ir sumažino anksčiau tvyrojusią įtampą tarp skirtingų našlių pensijų gavėjų. Daug dėmesio skyrėme dirbantiems žmonėms – didžiausiam mūsų valstybės turtui. Kaip ir žadėjome prieš ketverius metus, minimalus atlyginimas jau yra 800 litų, vidutinis atlyginimas pakilo iki daugiau nei 2000 litų.
Sąlygos gimdyti ir auginti vaikus Lietuvoje sudarytos itin geros ir tai jau duoda rezultatus – po daugelio metų mažėjimo kūdikių skaičius pradėjo augti, gimsta vis daugiau vaikučių. Nuo šių metų pradžios motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo laikas pailgintas iki vaikui sukaks 2 metai, o pats pašalpos dydis išaugo iki 100 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio (iki vaikui sukaks vieneri metai), o už likusį laiką, iki vaikui sukaks dveji metai – 85 proc. šio uždarbio. Kiekviena šeima, nepriklausomai nuo savo pajamų, auginanti vaikus iki 18 metų, nuo šių metų pradžios jau gauna išmoką vaikui, „vaiko pinigus“ – po 52 litus kas mėnesį. Be abejo, tai nėra didelė suma, tačiau prisiminkime, kad tokios išmokos dar prieš keletą metų iš viso nebuvo.
Kokias išskirtumėte prioritetines socialinės apsaugos kryptis?
Žmogus ir jo gerovė yra didžiausias mūsų prioritetas. Todėl svarbiausia, kad nė vienas neskurstų, gyventų visavertį gyvenimą, nesvarbu, kaime ar mieste rastų savęs vertą darbą… Privalome deramai pasirūpinti žmonėmis, kurie savo rankomis sukūrė tai, ką šiandien turime, todėl ir toliau planuojame nuosekliai didinti senatvės ir invalidumo, taip pat nukentėjusių asmenų ir šalpos pensijas.
Reaguodami į žmonių pageidavimus, pasiūlėme nuo ateinančių metų žmonėms pensijas skaičiuoti pagal kuo palankesnį atlyginimo laikotarpį. Tikiuosi, kad rudens sesijoje Seimas pritars šiam mūsų siūlymui.
Turėtų atsirasti vienišo asmens priedas prie pensijos, kadangi vienišam senam žmogui yra labai nelengva išgyventi – dėl to tikrai stengsimės artimiausiu metu. Įsipareigojame siekti, kad minimali mėnesinė alga būtų ne mažesnė kaip 1400 litų, o vidutinis atlyginimas siektų 3500 litų.
Nuo šių mokslo metų pradžios pirmą kartą visi Lietuvos pradinukai, t. y. 1–4 klasių moksleiviai, turi teisę į nemokamus pietus, nesvarbu, kokias pajamas gauna jų šeimos. Tai didelis žingsnis į priekį, didelė paspirtis, ypač sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Manau, kad turime rasti galimybių mokyklose maitinti visus moksleivius, taip pat didinti „vaiko pinigus“, plėsti kitą paramą šeimoms. To ir sieksime ateinančius ketverius metus. Be galo svarbu, kad vaikai galėtų augti šeimose, turėtų geras sąlygas tobulėti ir mokytis, visiems užtektų vietos vaikų darželiuose, vaikams būtų garantuotas vasaros poilsis.
Daugeliui šeimų yra opi būsto problema, todėl sieksime, kad būtų plėtojama socialinio būsto programa ir tam tikslui kiekvienais metais skirsime ne mažiau kaip po 200 mln. litų. Taip pat manome, kad būtų teisinga pradėti mokėti valstybines pensijas motinoms, pagimdžiusioms ir dorai išauginusioms penkis ir daugiau vaikų. Šiuo metu tokias pensijas gauna septynis ir daugiau vaikų išauginusios mamos.
Kokius išbandymus matote ateityje?
Artėja šaltasis metų sezonas, žmonės baiminasi išaugusių maisto, šildymo kainų, todėl šiandien mūsų pareiga – užtikrinti, kad nė vienas sunkiau gyvenantis žmogus nuo to nenukentėtų. Didinsime kompensacijas už būstą, naujai priimtas indeksavimo įstatymas apsaugos įvairias socialines išmokas nuo infliacijos ir kainų augimo. Todėl labai svarbu, kad nuolat ir stabiliai būtų didinamos tiek pensijos, tiek kitos išmokos, tiek atlyginimai. Vien kitų metų biudžete tokiam didinimui yra papildomai numatyti apie 2 mlrd. litų. Visomis įmanomomis priemonėmis sieksime, kad išmokų augimas aplenktų kainų augimą. Kiekvienoje, net ir pačioje turtingiausioje valstybėje visada kažkam trūksta lėšų, tad svarbiausia yra tinkamai sudėlioti prioritetus. Todėl yra labai svarbu, kad per rinkimus žmonės pasitikėtų ir balsuotų už tuos, kurie jau išlaikė išbandymą valdžia ir suvokia, kad nieko negali būti svarbiau už žmogų.
Kaip daugybę metų išdirbusi šioje srityje galiu pasakyti, kad kiekvieną kartą prieš rinkimus pasipila pažadų lavina, tačiau po rinkimų jie greitai užmirštami. Todėl svarbu, kad žmonės rinktųsi tuos, kurie savo pažadus įvykdo.
Kalbino Raimonda Opulskienė
Interviu spausdintas „Mūsų balsas“, 2008 m. rugsėjo 5 d., Nr. 3.
