Politinės partijos per visus rinkimus rinkėjams žada pakeisti Konstituciją ir suteikti žmonėms galimybę patiems rinkti merus, tačiau ši idėja kaskart užgniaužiama, kai tik atsiranda reali galimybė tai pagaliau įteisinti. Jau 15 metų politikams nepakanka politinės valios įteisinti tiesioginius mero rinkimus. Kiek dar metų turės praeiti, kol į Konstituciją bus įrašyta nuostata, kad merai renkami tiesiogiai? Ko delsia politikai?
Tradicinės partijos, kurios jau seniai įleido šaknis savivaldybėse, suvokia, kad įteisinus tiesioginius mero rinkimus jie netektų bet kokios galimybės prastumti savo žmones į mero pozicijas. Juk renkant merą tiesiogiai nebeliktų jokių galimybių politiniams žaidimams. Akivaizdu, kad tam tikros grupės politikų nenori prarasti įtakos savivaldybėse, nenori matyti savarankiškesnės savivaldos (ypač konservatyviosios jėgos). Problema ta, kad tam tikros politinės jėgos nenori šių rinkimų, nes tiesiog neturi vietinių lyderių, gebančių pritraukti žmones.
Meras privalo pateisinti žmonių lūkesčius
Nereikia bijoti stiprių asmenybių. Kiekviena partija galėtų iškelti savo kandidatą į merus, kuris pristatytų rinkėjams savo programą ir darbo kryptį, pažiūras, kad rinkėjai aiškiai matytų ir suvoktų, už ką jie balsuoja. Tiesioginiuose mero rinkimuose galėtų dalyvauti ir jokiai politinei partijai nepriklausantys žmonės, kurie gebėtų valdyti miestą ar rajoną, bet dabar negali to daryti, nes nenori veltis į politinius žaidimus arba supranta, kad be politinio užnugario nieko nepasieks ir todėl nemato prasmės kandidatuoti į savivaldybės merus.
Tiesiogiai renkamam merui teks didesnė atsakomybė už priimamus sprendimus. Jis taptų matoma ir politiškai atsakinga figūra, savarankiškesnis, mažiau įtakotas partijų koalicijų miesto tarybose bei interesų grupių. Didėjant atsakomybei augtų gyventojų pasitikėjimas vietos valdžia ir pačių gyventojų išrinktu meru. Taigi per vietos valdžios rinkimus gyventojų aktyvumas būtų didesnis. Tiesiogiai išrinktam merui suteikiama galia pačiam spręsti daugelį savivaldybės problemų, tose srityse mažėtų biurokratizmas. Tai galimybė savivaldai sustiprėti, įgyti daugiau jėgos bei pasiekti geresnių rezultatų. Meras būtų atskaitingas žmonėms, kurie galėtų reikalauti vykdyti pažadus ir turėtų galimybę jį atšaukti. Galbūt tai ir yra svarbiausias motyvas, kodėl politinės jėgos delsia įteisinti tiesioginius mero rinkimus?
Žinoma, nepakaktų tik įteisinti tiesioginius mero rinkimus, būtina keisti ir kai kuriuos įstatymus, kad merui būtų suteikta daug daugiau galių, nei yra dabar. Taryba turėtų tik patariamąjį balsą, jos darbui vadovautų tarybos pirmininkas, o pati taryba rinktųsi tik kelis kartus per metus, pirmiausia tam, kad patvirtintų metinį biudžetą, kurį teiktų meras. Meras turėtų teisę vetuoti kai kuriuos tarybos sprendimus, patvirtinti strateginį planą dešimčiai metų. Savivaldybės valdžios vairą gavęs politikas dirbtų pats, su savo komanda, taigi ir būtų atsakingas už visus priimtus sprendimus. Dabar gi to nėra, nei savivaldybių merai, nei taryba nėra atsakingi už sprendimus, ne veltui sakoma: dešimt auklių — vaikas be galvos. Juk daugelyje savivaldybių net nėra vardinio balsavimo, žmonės neturi galimybės sužinoti, kaip kuris tarybos narys balsuoja. Taigi tiesiogiai išrinktas meras daug labiau pateisintų žmonių lūkesčius, tik, pabrėžiu, ne su tokiomis funkcijomis, kokias turi dabar. Dabar meras yra kaip vėliava, neatsakingas už tarybos darbą bei priimtus sprendimus.
Kol Lietuva baiminasi, pusė Europos sąjungos jau renka miestų merus tiesiogiai. Jie seniai vyksta Bulgarijoje, Kipre, Vengrijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje bei Slovėnijoje. Tokiose valstybėse kaip Austrija, Vokietija ir Didžioji Britanija merai renkami tiesiogiai arba netiesiogiai, priklauso nuo šalies federacijos ir jose galiojančių teisės aktų. Šios valstybės įsiklausė į savo piliečių pageidavimą rinkti miesto vadovus tiesiogiai.
Savi interesai aukščiau už žmonių išreikštą pasitikėjimą
Mane pasiekia žmonių skundai, kuriuose piktinamasi tuo, kad merais tampa ne didžiausią rinkėjų pasitikėjimą gavę atstovai, bet mažumos bei koalicijų prastumti kandidatai. Vietos valdžios formavimas parodė, kaip manipuliuojama ne tik žmonių pasitikėjimu, bet ir savo interesais.
Atsitiko taip, kad dalyje savivaldybių meras yra išrinktas dalies savivaldybės tarybos narių, iš mažumos, gavęs vos kelis šimtus rinkėjų balsų, o tas, kuris gavo, pavyzdžiui, kelis tūkstančius balsų, taigi ir didesnį žmonių pasitikėjimą, liko opozicijoje. Natūralu, kad gyventojai tuo piktinasi, nes balsuoja už vieną politiką, mato jį meru, o politiniai žaidimai lemia, kad meru tampa politikas, gavęs menką rinkėjų pasitikėjimą. Tai pasityčiojimas iš balsavusiųjų, kaip ir ydinga esama tendencija, kai dalyvavę savivaldybių rinkimuose ir žmonių išrinkti kandidatai apskritai neina į savivaldybių tarybas ir atsisako tarybos nario mandato. Tai paprasčiausias žmonių apgaudinėjimas. Tiesioginiai merų rinkimai išspręstų visas šitas problemas.
Žmonės nusivylę savivaldybių rinkimais, politika ir pačiomis partijomis, kurioms trūksta politinės valios, o gal drąsos, priimti reikiamus sprendimus. Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvai yra būtini. Valstybės ekonomikos kilimas prasidės, kai gerai dirbančios savivaldybės ims pagaliau bendradarbiauti su Vyriausybe. Kol savivaldybėse nebus savarankiškų merų, geriausios Vyriausybės programos dulkės stalčiuose. Ypač, jei bus politiškai nenaudingos savivaldybės taryboms.
Mes, politikai, esantys Seime, politinės partijos, turime kryptingai siekti tiesioginių mero rinkimų, privalome atsižvelgti į žmonių poreikius ir norus, jei nenorime, kad atsitiktų tokia situacija, kokia įvyko Ispanijoje, kai žmonės boikotavo savivaldos rinkimus, nes nepasitikėjo esama tvarka ir nebetikėjo politikų pažadais.
Savivaldybių rinkimai yra svarbūs kiekvienam mūsų, nes valdžia, kurią renkame, yra arčiausiai. Savarankiškas ir atsakingas už savo darbus meras, savarankiškesnės seniūnijos — visa tai padarytų politinius sprendimus ne tik skaidresnius, bet ir kokybiškesnius. Apklausos rodo, kad net 70 procentų gyventojų pasisako už galimybę merą rinkti tiesiogiai. Ką apie tai manote Jūs?
