tai normalus dalykas,palaukit kai zmones prades badauti neturedami ko valgyti per musu ponus sedinciu seime,tai prades ir juos medzioti

Medžiojimas - nužmogėjusių psichopatų malonumas. Nužudyti žvėriuką - galvažudystė, šlykščiausia amoralumo raiška, pasmerktina be išlygų. Autorius V. Balkus - šaunuolis pirmeivis, nepabugęs chamų patyčų ir dergimo. Na, o medžiojantys liuciferiai (ang. lethiferous - mirtį nešantys) uždraustini totaliai.

Straipsnyje nieko psichiškai sveiko

Tas Balkus arba nesveikas psichiškai, arba neturi jokų žinių apie medžioklę ir mėsos kombinatų veiklą. Darželinuko mąstymas.

p.Balkaus veidas itartinai isbales,o dabar dar tik ruduo,kaip bus pavasariop?Tai aiskus neteisingos mitybos pozymis,o apie potencija tokiu atveju,tai geriau jau nerasyt.prie ko cia veganai,mielasis,gal norejot parasyt vegetarai?ar Jums tai tas pats?Pabandykit!Atrodysit dar prasciau,nei dabar,o apie savojauta ir portencija jau net ir neberasysit.
Jei gyvunai nebus medziojami,tai kokiegalimi dar kitokie ju naturalios populiacijos mazinimo budai?
Kita karta pasiruoskit pries rasydamas straipsni,jokiu ziniu.Pasitarkit su medikais apie galimybes buti vegetaru(nekalbant apie veganus) musu klimatinej juostoj,su veterinarais(kaip svelniai nuzudomi gyvuliai mesai ir nebeduodancios reikiamo kiekio karves),ir su gamtosaugininkais apie tai kaip dauges laukiniu gyvunu uzdraudus medziokles(kas bus su sernu ir vilku populiacija)
O jau straipsnio pavadinimas is kur?Jau tokio buko straipsnio,tai net ir Balse senai nebuvo

Rasyti apie buvusias ir esamas medziokles galetu tik medziotojai. V Balkaus nuomone yra TIK BALKAUS NUOMONE ir ne daugiau. Tarakonas irgi yra gyvas sutverimas,taciau netgi Balkus nesiimtu kovoti uz jo nenaikinima.

Bjauriausia tai,kad nuo seno tai buvo valdžios vyrų atrakcija,kur vietiniai žmones turėjo šerti žveris ir pratinti prie žmogaus artumo.Paskui atvažiuoja įmitę tekiai tipo "Sam-Samyčius"su bradauskiukių svita ir pyškina žvėris iš arti,brangiais ginklais.Po to visi fotografuojasi prie išskerstų žvėrių ir suokia ditirambus oberšefui,koks jis puikus šaulys.Ten netgi valstybės reikalus sprendė,taip ta bendra nuodėmė visus suartindavo.Dabar tas pats,tik tai jau ir turčių pramoga,plius prisidėjo pirtys ir orgijos po tų žudynių.Tikrai šlykštų.Aš noriu jiems pacituoti vieno filmo herojaus frazę,kuris pamatęs,kad paauglys jo ginklu taikosi į kačiuką pasakė,"Gabrieli,niekada nesitaikyk į gyvą padarą,todėl,kad jis gyvas."

Visiškai kvailas straipsnelis. Autorius siūlo mylėti žvėris. Keista, kad nesiūlo mylėti žmonių. Autorius mažai apsišvietęs medžioklės klausimais, bet gali būti, kad daug žino apie zoofilus. Pagal straipsnelio autorių išeina, kad kuo daugiau žvėrių, tuo didesnė autoriaus lytinė potencija. Siūlyčiau jam parašyti straipsnelį apie valdžios meilę Lietuvos žmonėms.

tai tipinis tarybinis nusišnekėjimas. daugelyje gerokai Lietuvą lenkiančių valstybių laukinių žvėrių gerokai daugiau nei mūsų šalyje, tačiau tuo džiaugiamasi, o ne liūdima. ūkininkai turi išmokti saugoti savo turtą nuo žvėrių - taip visada buvo ir taip turi būti. aš turiu sodybą ir joje visi bent kiek jaunesni medžiai ar krūmai yra aptverti. aš nesuprantu, kaip galima paleisti smulkius gyvulius laisvai ganytis ir tikėtis, jog jie nenukentės. senovėje toks elgesys buvo neįsivaizduojamas - be piemens net stambūs raguočiai vieni nesibastydavo. vakaruose gyvuliai ganosi aptvaruose, o ne paliekami pririšti pamiškėse. be to, nepamirškite, jog yra ir vagys. vagys net šunis vagia miestuose. o keliuose niekas nepridaro tiek problemų, kiek jų pridaro žmogus. tai gal visus girtuoklius, sociopatus susodinam arba teises iš jų atimam? tai kas tada vairuos? be to, kai jūs partrenkiate srtirną, ji greičiausiai žūva, o jums kas - buferis sutrupa ir antifrizas išbėga. tai nelygintini nuostoliai.

pritariu. mūsų medžioklės ypatumai - tai tarybinio ir krikščioniško mąstymo mišinys. abi filosofijos gamtą nuleidža į šūdo vietą, o žmogų iškelia aukščiau visų žinomų Žemės sutvėrimų. tik tarybinė pasaulėžiūra dar išugdė ir godumą ir polinkį ė sociopatinę elgseną, kurių bent jau krikščionybėje nebuvo. tai jaučiasi ir tarp žvejų. žvejyboje, skirtingai nei medžioklėje, sugaut laimikį dažniausiai galima paleisti su artima šimtaprocentinei tikimybe, jog jis išgyvens ir nenukentės. tačiau mūsų žvejai paleisti nemoka. tai nenumatyta ir žūklės taisyklėse, kur pagavimas prilyginamas paėmimui. net intelektualai, žvejų sluoksnio grietinėlė perka licencija lašišų žūklei ir vos tik pagavę žuvį, tempia ją namo, nors tos lašišos vos prieš kelis metus buvo Raudonojoje knygoje ir, tarkim, Škotijoje ar pan., kur jų dešimteriopai daugiau, yra paleidžiamos (dėl to jų ir daugiau dešimteriopai, aišku). na dar ilgai mes vaduosimės iš to požiūrio, labai ilgai. tai persiduoda iš kartos į kartą ir yra be galo gaju.