Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Supratimą apie tų plastikinių maišekių naudojimą parsivežiau iš Austrijos prieš šešerius metus. Nuo tol turiu vieną drobinį maišelį pirkiniams. Neperku plastikinių. Susitaupo ir pinigai, ir gamtai -nauda. Bloga nuo to plastiko visur
"Beje jei kalbėti apie rūšiuotų atliekų deginimą, tai tinkamai panaudojant antrines žaliavas apskritai nereikės jokių regioninių deginimo gamyklų, nes jose tiesiog nebebus ką deginti."
Straipsnyje pateikiame daug teisingų ir gerai visiems žinomų minčių. Gaila, bet straipsnio pabaiga pavirsta eiline isterija prieš atliekų deginimą. 2009-2010 metais atlikti atliekų sudėties Kauno mieste tyrimai parodė, kad jei pagal galiojančius bet nevykdomus reikalavimus surinkti ir perdirbti buityje ir prekyboje susidarančių 20,5 proc. plastikų, 60 procentų popieriaus (būtent tokia dalis plastikų ir poieriaus faktiškai tinka perdirbimui), 60 procentų stiklo ir 50 proc. metalo, likusias perdirbimui nebetinkamas atliekas apdorojus mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose ir atskyrus labiau degią frakciją, pastaroji sudarytų mažiausiai ketvirtį nuo pradinių buitinių atliekų. Tokiu būdu tikrai liktų ką deginti (nesvarbu cemento gamyklose ar specialiose deginimo gamyklose).
Taigi neteisinga manyti, kad viską galime išspręsti tik perdirbimo būdu, nors jis tikrai būtinas, bet, deja, vis dar tinkamai neįgyvendinamas... Nežinia, kodėl...
Neišlaiko kritikos ir kalbos apie išmetamus kancerogeninius teršalus. Taip, toks pavojus tikrai būtų, jei deginimo metu nesilaikytume 1100 oC temperatūros, jei iš dūmų nešalintume pelenų dalelių (ant kurių pagrinde ir susitelkia nuodingos medžiagos), jei nenaudotume dar papildomai ir anglinių filtrų. Norėčiau nuoširdžiai paklausti straipsnio autoriaus - kas jam yra žinoma ir kokie konkrečiai junginiai išmetami į atmsferą net ir laikantis šių deginimo sąlygų?
Pavojus, kad įrenginys nebus tinkamai eksploatuojamas visada yra, Lietuvoje deja taip mėgstama elgtis. Todėl čia reikalinga efektyvi kontrolė, kas nesikartotų "Senovės" atvejis. Jei jos negalime vykdyti, vadinasi neturime teisės ne tik statyti deginimo stočių, bet pvz. ir vairuoti automobilių, juk kiek žūsta Lietuvoje žmonių vien dėl to, kad elementariai nesilaikoma eismo taisyklių...
Kažkodėl Lietuvoje priešinamasi viskam: ne tik atliekų deginimo stotims, bet ir vėjo jėgainėms, biokuro naudojimui, pastatų šiluminei renovacijai, dujų terminalo statybai ir t.t. O juk visi šie dalykai juk mažintų rusiškų dujų naudojimą...
Visada esu pasiruošęs tik kontruktyvioms kolegiškoms diskusijoms, o į nekultūringą burnojimą galimuose tolesniuose komentaruose tikrai nekreipsiu dėmesio :)
Straipsnyje pateikiame daug teisingų ir gerai visiems žinomų minčių. Gaila, bet straipsnio pabaiga pavirsta eiline isterija prieš atliekų deginimą. 2009-2010 metais atlikti atliekų sudėties Kauno mieste tyrimai parodė, kad jei pagal galiojančius bet nevykdomus reikalavimus surinkti ir perdirbti buityje ir prekyboje susidarančių 20,5 proc. plastikų, 60 procentų popieriaus (būtent tokia dalis plastikų ir poieriaus faktiškai tinka perdirbimui), 60 procentų stiklo ir 50 proc. metalo, likusias perdirbimui nebetinkamas atliekas apdorojus mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose ir atskyrus labiau degią frakciją, pastaroji sudarytų mažiausiai ketvirtį nuo pradinių buitinių atliekų. Tokiu būdu tikrai liktų ką deginti (nesvarbu cemento gamyklose ar specialiose deginimo gamyklose).
Taigi neteisinga manyti, kad viską galime išspręsti tik perdirbimo būdu, nors jis tikrai būtinas, bet, deja, vis dar tinkamai neįgyvendinamas... Nežinia, kodėl...
Neišlaiko kritikos ir kalbos apie išmetamus kancerogeninius teršalus. Taip, toks pavojus tikrai būtų, jei deginimo metu nesilaikytume 1100 oC temperatūros, jei iš dūmų nešalintume pelenų dalelių (ant kurių pagrinde ir susitelkia nuodingos medžiagos), jei nenaudotume dar papildomai ir anglinių filtrų. Norėčiau nuoširdžiai paklausti straipsnio autoriaus - kas jam yra žinoma ir kokie konkrečiai junginiai išmetami į atmsferą net ir laikantis šių deginimo sąlygų?
Pavojus, kad įrenginys nebus tinkamai eksploatuojamas visada yra, Lietuvoje deja taip mėgstama elgtis. Todėl čia reikalinga efektyvi kontrolė, kas nesikartotų "Senovės" atvejis. Jei jos negalime vykdyti, vadinasi neturime teisės ne tik statyti deginimo stočių, bet pvz. ir vairuoti automobilių, juk kiek žūsta Lietuvoje žmonių vien dėl to, kad elementariai nesilaikoma eismo taisyklių...
Kažkodėl Lietuvoje priešinamasi viskam: ne tik atliekų deginimo stotims, bet ir vėjo jėgainėms, biokuro naudojimui, pastatų šiluminei renovacijai, dujų terminalo statybai ir t.t. O juk visi šie dalykai juk mažintų rusiškų dujų naudojimą...
Visada esu pasiruošęs tik kontruktyvioms kolegiškoms diskusijoms, o į nekultūringą burnojimą galimuose tolesniuose komentaruose tikrai nekreipsiu dėmesio :)
REKLAMA
REKLAMA
V. Balkus: negaminkime šiukšlių