Pareigūnų interesus dėl neišmokėto darbo užmokesčio šimtuose bylų koordinuojantis ir atstovaujantis Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) mano, kad vakar dienos Premjero pareiškimai apie Konstituciniame Teisme nagrinėjamą bylą, susijusią su tūkstančiams Lietuvos pareigūnų nemokėta darbo užmokesčio dalimi, mažiausiai šokiruoja: tai yra ne kas kita, kaip spaudimas Konstituciniam Teismui ir administraciniams teismams, kuriuose dar bus nagrinėjami pareigūnų reikalavimai.
Anot NPPSS interesus atstovaujančio advokato Vido Vilko, Premjeras, komentuodamas žurnalistams informaciją apie Konstituciniame Teisme pradėtą nagrinėti bylą dėl 2004 – 2008 m. laikotarpiu nemokėtą darbo užmokestį ir teigdamas, kad – „Teismas yra išmintingas teismas ir supranta, kad jų sprendimai neturėtų būti tokie, kurie Lietuvą vėl grąžintų į kokios nors didelių finansinių problemų, finansinės krizės laikotarpį", - nedviprasmiškai suformuluoja Premjero, kaip Vyriausybės vadovo, asmeninį lūkestį dėl sprendimo, kuris būtų nepalankus pareigūnams, negavusiems atlyginimo šioje byloje. Šis Premjero pareiškimas, advokato Vido Vilko nuomone, nesuderinamas su teisinės valstybės ir valdžių pasidalijimo principais, aiškiai suprantamas ne kitaip, kaip spaudimas Konstituciniam Teismui, o kartu ir teismams, nagrinėjantiems pareigūnų bylas, priimti sprendimą, dėl kurio nenukentėtų valstybės biudžetas, kitaip tariant, priimti sprendimą, nepalankų atlyginimo negavusiems pareigūnams.
NPPSS pirmininkas Vytautas Bakas pažymi, jog Premjeras, be kita ko, klaidina visuomenę teigdamas, kad Konstitucinio Teismo sprendimas neturėtų būti toks, kuris Lietuvą vėl grąžintų į kokios nors didelių finansinių problemų, finansinės krizės laikotarpį. Visuomenei tarsi siekiama sudaryti įspūdį, kad naktimis ir savaitgaliais dirbusių pareigūnų atlyginimų priteisimas galėtų grąžinti šalį į finansinę krizę, tačiau pareigūnams nesumokėta darbo užmokesčio dalis per trejus metus, profesinės sąjungos skaičiavimais, nesiekia 20 mln. litų ir tai nėra ta suma, kuri turėtų įtakos šalies finansų sistemai. Valstybės įsiskolinimas pareigūnams, dirbusiems viršvalandžius nesudarytų net 1 proc. visai Vidaus reikalų sistemai skiriamo biudžeto.
Premjeras nėra tikslus teigdamas, kad „iki šiol būdavo laikomasi nuomonės, kad teisės aktai galioja tik į priekį.“ Politikų sprendimas grąžinti krizės metu prarastas pensijas pensininkams rodo, kad kai kurie Konstitucinio Teismo sprendimai yra vykdomi.
Pareigūnus atstovaujančios organizacijos vadovo nuomone, Konstituciniame Teisme pirmą kartą šalies istorijoje keliamas Konstitucinio Teismo sprendimų vykdymo privalomumo klausimas. Šioje byloje bus formuojamas precedentas, susijęs su dešimtimis jau paskelbtų, tačiau neįvykdytų Konstitucinio Teismo sprendimų vykdymo privalomumu ir, natūralu, atsakomybe už jų nevykdymą. Kaip žinia, dauguma Konstitucinio Teismo sprendimų yra neįgyvendinti iki šiol, ir tai, tikėtina, yra tikroji valdžios nerimo priežastis.
Vytauto Bako nuomone, Premjero akibrokštas šokiruoja, bet nestebina. Pastaruoju metu itin ryškūs politikų bandymai politizuoti Konstitucinio Teismo sprendimus demonstruojamas susierzinimas dėl politikams neįtikusių Konstitucinio Teismo nutarimų. Ypač sunkmečio sąlygomis atsirado nuomonių, kad ekonominės priežastys ir finansinės valstybės galimybės yra tie argumentai, kurie leistų nepaisyti Konstitucijos ir Konstituciją aiškinančio Konstitucinio Teismo sprendimų.
„Jei šiandien ekonominiais sumetimais galima bus pateisinti neteisėta elgesį tiesiog nemokant žmonėms už atliktą darbą valstybės tarnyboje rytoj ši nuostata taps norma bet kuriam Lietuvos verslininkui. O poryt kažkas gali nuspręsti, kad galima atimti žmonių nuosavybę tinkamai neatlyginant už ją“, - mano V. Bakas. Tokia tendencija nesuderinama su teisinės valstybės principais mažina pasitikėjimą teisine aplinka valstybėje, taip dedami pamatai masiniams žmogaus teisių pažeidimams.
Profesinė sąjunga primena, kad Konstitucinis Teismas tik aiškina, ar konkretus įstatymas ar jo dalis konkrečiu atveju neprieštarauja Konstitucijai, tačiau nekuria naujų teisės normų. Todėl nesąžiningomis atrodo politikų diskusijos dėl jų pačių pareigos prisiimti atsakomybę už antikonstitucinių įstatymų sukeltas pasekmes. Profesinės sąjungos nuomone, tik visuomenė, kuri referendume priėmė Lietuvos Konstituciją, gali spręsti, ar Konstitucijos dalis jos sunkmečio sąlygomis galėtų būti apskritai nevykdoma.
NPPSS primena, kad 2009 metų gruodį Konstitucinis Teismas pripažino, jog Valstybės tarnybos įstatymas ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijai.
Iki šiol nei Seimas, nei Vyriausybė nepaisė šio nutarimo ir tęsė individualius teisminius ginčus su šimtais Lietuvos pareigūnų.
Konstitucinis Teismas šią savaitę antradienį Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymu pradėjo nagrinėti bylą, kurios baigtis nulems, ar pareigūnai galės pretenduoti į neišmokėtus priedus už viršvalandžius ir darbą poilsio bei švenčių dienomis.
