Spręsdamas, ar 2008 m. lapkričio 17 d. Seimo nutarimas, kuriuo Seimo narys Arūnas Valinskas buvo patvirtintas Seimo Pirmininku, Konstitucinis Teismas (KT) nutarė nutraukti konstitucinės justicijos bylos dalį, kadangi Seimo nutarimo, kuriuo A. Valinskas paskirtas Seimo pirmininku, galiojimas yra pasibaigęs.
„Teismas nei išteisino, nei pripažino, kad nutarimas prieštarauja Konstitucijai, nors žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimai, kad A. Valinskas išrinktas Seimo pirmininku teisėtai“, – sako Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis. Jo nuomone, jeigu A. Valinskas tebebūtų Seimo pirmininku, KT nutarimas veikiausiai būtų kitoks.
Pasak V.Andriukaičio, KT priėmė labai svarbų sprendimą, susijusį su A.Valinsko išrinkimo procedūra. KT konstatavo, kad Seimo statuto 117 straipsnio 1, 6 dalyse, 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja pareigą Seimui prieš balsavimą patvirtinti tokį balsavimo biuletenio pavyzdį, kad tais atvejais, kai Seime balsuojama dėl vieno kandidato ar vieno teiginio, būtų sudaryta galimybė balsuoti už keliamą kandidatą ar teiginį, prieš keliamą kandidatą ar teiginį arba susilaikyti, kad balsuojantysis, reikšdamas savo valią, turėtų galimybę pasirinkti ir balsavimo biuletenyje išbraukti jam nepriimtinus pasirinkimus ir palikti neužbrauktą pasirinkimą, kuris jam priimtinas.
Tuo tarpu Seimas balsavimu, esant vienam kandidatui, patvirtino kitokį balsavimo biuletenio pavyzdį, kuris nenumatė galimybės balsuoti būtent taip kaip KT konstatavo.
KT taip pat patvirtino, kad kai balsuojama slaptai, balsuojančiajam turi būti sudaryta galimybė Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus atlikti slapto balsavimo kabinoje, kurios neperėjus pagal Seimo statuto 115 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą jam nebūtų galimybės eiti prie balsadėžės. Tačiau ir ši procedūra, kai būtina pereiti slapto balsavimo kabiną, nebuvo išlaikyta.
KT konstatavo ir tai, kad jei yra įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių ar spragų, Seimas privalo jas ištaisyti. Vadinasi, Seimas privalės aiškiau reglamentuoti Seimo statuto 117 str. 6 d., o taip pat statyti griežtas slapto balsavimo taisykles, pagal kurias prie balsadėžės būtų einama tik perėjus slapto balsavimo kabiną.
KT nurodė, kad dabartinė tvarka, kai renkantis iš vieno kandidato balsuojantieji „prieš“ išbraukia jo pavardę, o balsuojantieji „už“ biuletenyje nepažymi nieko ir eina ne į balsavimo kabiną, o tiesiai prie balsadėžės, po šio nutarimo negalės būti taikoma.
„KT pabrėžė, kad šioje byloje mes neskundėme Seimo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas toks biuletenio pavyzdys ir nenagrinėjo šio sprendimo atitikties Konstitucijai, bet mes jo negalėjome apskųsti todėl, kad Seimas balsuodamas nepriėmė protokolinio nutarimo, kuriuo būtų patvirtinęs tokio balsavimo pavyzdį. O Seimo posėdžio stenogramos nėra teisės aktai“, – sakė V. Andriukaitis. Jo įsitikinimu, Parlamentas ateityje turės vadovautis šiuo KT išaiškinimu.
