Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis neatsisako užmojų kovoti su šalia ministerijos įsikūrusiomis kavinėmis ir barais. Apie daugelį nustebinusią šią ir kitas ministro iniciatyvas, ant bankroto slenksčio atsidūrusias šalies ligonines ir Vytauto Gapšio likimą – žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Vyteniu Andriukaičiu.
Pone Andriukaiti, Jūs rimtai siekiate, kad būtų uždrausta prekiauti alkoholiu aplink Jūsų vadovaujamą ministeriją?
Šalia ministerijos yra klubas „Buddha Disco“. Labai įdomu pažiūrėti į mūsų apsaugos kamerų įrašus, kuriuose matyti, kaip daužomi buteliai, mušamasi, mėtomi švirkštai, vemiama prie ministerijos durų. Ir tokį vaizdą tenka matyti iš ryto atėjus į darbą. Tai netelpa į jokius sveiko proto rėmus. Yra viešosios erdvės, kur reikėtų nustatyti nors minimalias taisykles.
Ministre, bet ar tai nėra susireikšminimas?
Koks susireikšminimas, kai atėjęs į ministeriją junti, kad ji pilna naktinio klubo kvapų, nes mūsų pastatas tas pats.
Bet Jūs juk kalbate ne tik apie šią kavinę, bet ir kitas, esančias šalia ministerijos.
Reikėtų rimtai pažiūrėti į kavinių reglamentavimą Islandijos gatvėje ir kitur. Gyventojai, kurie ten gyvena, taip pat patiria nepatogumų.
O kuo Jūsų ministerija skiriasi nuo universiteto, prekybos centro, stoties ar kokios kitos įstaigos ar oraganizacijos?
Tuo, kad tai yra Sveikatos apsaugos ministerija!
Bet sutikite, ir vyną galima gerti sveikai.
Galima, bet 13 litrų alkoholio „ant galvos“ Lietuvai – dar mažai? Reikia daugiau?
Paklausiu sarkastiškai. Juk gali būti, jog kažkas pasiūlys teisinį reguliavimą, kad praeinant pro Sveikatos apsaugos ministeriją reikės nusiimti kepurę. Arba priklaupti?
Nebent neturėtume sveiko proto. Bet tai, kas vyksta aplink ministeriją, pavyzdžiui, alkoholio reklamos stendai, kiti dalykai – irgi prasilenkia su sveiku protu. Tai kertasi su ministerijos tikslais dėl alkoholio vartojimo ribojimo, sveiko gyvenimo būdo. Vilniaus savivaldybė galėtų pagalvoti, kaip protingai išdėstyti tuos „taškus“, nes yra vietų, kur reikia elementaraus padorumo.
Jums nemalonu eiti pro alkoholiu prekiaujančias įstaigas. Bet nacionaliniu mastu tai juk nieko nekeičia?
Manau, kad kalbu apie problemą nacionaliniu mastu. Kalbu apie viešųjų erdvių apsaugą nuo komercinių struktūrų spaudimo. Palyginkime: Lietuvoje, kur 3 milijonai gyventojų, yra išduota 19 tūkstančių licenzijų prekiauti alkoholiu, o Švedijoje – tik 2 tūkstančiai. Yra skirtumas? Pas mus išduota 18 tūkstančių licenzijų prekiauti tabako gaminiais, o Skandinavijos šalyse – 700. Skirtumas akivaizdus. Ar jaučiate, kokioje duobėje mes sėdime? Tai Vingių Jono sindromas! Ar čia ne nacionalinė problema?
Sutinku, bet Vingių Jono sindromu galima pavadinti ir Jūsų iniciatyvą drausti prekiauti alkoholiu aplink ministeriją, lyg tai būtų šventykla.
Mano pasiūlymas ne drausti, o sureguliuoti, reglamentuoti, nustatyti žaidimo taisykles. Juk gatvėje taip galioja eismo taisyklės, kurių turime laikytis. Tai susitarkime ir čia.
Pone Andriukaiti, mes su Jumis gyvename toje pačioje gatvėje, kurioje daugybė kavinių ir barų. Man jos netrukdo, o Jums?
Ir man netrukdo. Nes Subačiaus gatvėje, kur gyvename, galioja tam tikros taisyklės, nors kartais tenka paprašyti vieno baro, kad 2 valandą nakties muziką nutildytų.
Pakalbėkime apie kitus dalykus. Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje ligoninių asociacijos prezidentas Dailis Vaiginas pareiškė, kad paliekant tokį pat finansavimą ir paslaugų apimtis, ligoninių laukia neišvengiamas bankrotas. Ką apie tai manote?
Per 20 metų dar nesu girdėjęs, kad Lietuvoje bankrutuotų bent viena ligoninė. Pažiūrėkime į skaičius. Štai Anykščių ligoninė: jos įsipareigojimai – 780 tūkstančių litų, o įsiskolinimai ligoninei – 800 tūkstančių. Jos sąskaita banke yra 1,100 milijono litų, o jos stabilumo indeksas – 1,13. Taip aš galiu pakomentuoti situaciją kolegos Dailio Vaigino ligoninėje. Mes turime visų ligoninių rodiklius. Iš tiesų, yra gydymo įstaigų, kurių finansinė padėtis prasta, bet yra ir tokių, kurios jokių bėdų neturi. Blogiausia padėtis regioninėse ligoninėse, įtempta situacija ir rajoninėse. Bet jokiai ligoninei bankrotas negresia.
Bet pavyzdžiai sako kitką. Štai Panevežio slaugos ligoninėje yra 200 lovų, iš jų 30 laisvos, nes administracija neturi pinigų. Vilniaus Vilkpėdės slaugos ligoninėje – 300 vietų, iš jų 40 neužimta. Įstaiga ir vėl – arba neturi lėšų, arba blogai tvarkosi. O eilės į slaugos ligononinės milžiniškos.
Ir kitose ligoninėse yra tuščių lovų. Todėl mūsų užduotis – valstybiniu mastu pradėti valdyti ligoninių apkrovimą, žiūrėti, kodėl vienos ligoninės tuštėja, o kitos perpildytos.
Ligoninės tuštėja, nes tūksta pinigų. Jos negali išsilaikyti, todėl vidutiniškai 15 procentų mažina lovų skaičių.
Pinigų trūksta jau ketverius metus, nes biudžeto asignavimai visam sveikatos sektoriui buvo sumažinti 24 kartus nuo pusės milijardo litų iki 21 milijono. Valstybinės ligonių kasos biudžetas taip pat įtemptas.
Bet Jūs sakote, kad ligoninėms viskas gerai, bankrotas negresia, tačiau jos neguldo žmonių, nes neturi pinigų.
Ar aš sakau, kad ligoninėms gerai? Bankrotas negresia, bet finansinė padėtis įtempta. Yra paruoštos studijos, įteikti raštai premjerui, finansų ministrui, Seimui. Aš nieko neslepiu. Štai Konstitucinis Teismas balandį priėmė sprendimą dėl atostogų ir darbo užmokesčio. Todėl papildomai reikia 13,3 milijono litų. O jų nėra numatyta biudžete, tai buvusios Vyriausybės sprendimas. Ir dabar mums reikai ieškoti išeities, išleisti medikus nemokamų atstogų.
Pone Andriukaiti, būdamas opozicijoje Jūs aštriai kritikavote, kad medikai verčiami eiti nemokamų atostogų. Dabar situacija tokia pati.
Ar aš kritikavau? Aš ir šiandien tą patį sakau. Mes įsteigėme Trišalę tarybą, kurioje nagrinėjame darbo užmokesčio, atostogų klausimus, aiškinamės, kodėl ligoninėse nėra kolektyvinių sutarčių. Kokia čia praktika, kai viešajame sektoriuje žmonės kaip baudžiauninkai gyvena. Tik 30 procentų darbuotojų turi kolektyvines sutartis!
O ką daryti, jei pinigų nėra?
Pinigų rasime, skaičiuosime. Esame parengę ir taupymo planus. Mes neleisime nei uždarinėti ligoninių, nei kelti joms bankroto, nei privatizuoti. Be to, Konstitucinio Teismo laukia dar viena byla dėl ligoninių restruktūrizavimo teisėtumo.
Pone ministre, Jūs kalbate apie dalykus, kuriuos viena visuomenės dalis vertina vienaip, kita – kitaip. Kada Jūs pagaliau pristatysite priemonių paketą, kuris būtų išsamus, kad visuomenė žinotų, ką Vytenis Andriukaitis, būdamas ministru, padarys konkrečiai?
Pažiūrėkite į ministerijos tinklalapį ir sveikatos sistemos apžvalgą. Yra sudarytas priemonių planas, įpareigoti žmonės, nustatytos tarpinės užduotys ir ataskaitos. Rugsėjo 9 dieną jau gavome tarpines ataskaitas iš visų grandžių, kur yra nustatyti tam tikri dalykai. Dirbame. Mano rankose pusmečio finansinė apžvalga, aš nebijau pas Jus ateiti, nes valdau padėtį ir informaciją.
Laikinųjų įstatymų paketas parengtas ir baigiamas derinti. Tai sveikatos draudimo, sveikatos sistemos įstatymai, kuriuos Seimas sausį atmetė. Man labai lengva pasakyti – spustelkite mygtuką, ir pamatysite visus darbus. Dabar klausimai dėl gydymo įstaigų finansinės padėties bus nagrinėjami Vyriausybės strateginiame komitete.
Vis dėlto, ar yra konkretus priemonių planas, kuris nubrėžtų Jūsų veiklos gaires artimiausiam laikotarpiui? Nes kol kas mes girdime tik Jūsų atskiras iniciatyvas – tai Jūs ruošiatės priverstinai siųsti jaunus medikus į provinciją, tai reguoliuojate barus aplink ministeriją. Bet tai tik fragmentai.
Ne, tai yra Vyriausybės programoje. Paimkime programą ir pažiūrėkime, kaip žingsnis po žingsnio ji įgyvendinama.
Jie greičiausiai ir bus įgyvendinti, nes būtent Jūs su Algirdu Sysu rašėte didžiąją dalį visos Vyriausybės programos.
Jeigu ir rašiau, tai žinau, ką mes darome. Programa yra teisinis dokumentas.
Pakalbėkime apie kitas aktualijas. Dalis visuomenės prisimena, kaip Jūs elgėtės, kai Seimas neleido Jūsų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jūs padėjote Seimo nario mandatą, laimėjote teismus ir privertėte tuometinį generalinį prokurorą atsiprašyti. Bet Vytauto Gapšio atveju socialdemokratai suka uodegą?
Mano nuomone, Vytautas Gapšys turėjo pats sustabdyti savo įgaliojimus. Deja, jis to nepadarė. Tačiau nesuprantu, kodėl konservatoriai inicijuoja nepasitikėjimą juo, jeigu galima palaukti apeliacinio teismo sprendimo.
Jūs siūlote visuomenei turėti Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją, nuteistą baudžiamojoje byloje?
Aš nesiūlau. Mano atsakymas aiškus: žmogus turi galvoti, kaip jis elgiasi. Bet jeigu dabar siūlomas teisinis kelias dėl nepasitikėjimo, tai po teismo nuosprendžio turi būti apkalta. Bet, pavyzdžiui, Rokui Žilinskui apkaltos nebuvo, jis ir šiandien sėdi Seime, nors teismo nuosprendis jam įsiteisėjo. O Irena Degutienė padėjo tą klausimą į stalčių.
Bet sutikite, politinė korupcija ir girto žmogaus konfliktas su policininku yra visiškai skirtingi dalykai.
Sutikite ir su tuo, kad konstitucinio reguliavimo principai turi būti taikomi nepaisant, ar padarei vienokį nusižengimą, ar kitokį. Tai yra kanonas ir taip reikia elgtis.
Čia jau oficiali Jūsų partijos pozicija laukti apeliacinio teismo sprendimo?
Mano nuostata, kai įsiteisins nuosprendis, tada ir balsuosiu.
Įsivaizduokite hipotetinę galimybę, kad apeliacinis teismas pritars prokurorų skundui ir Vytautui Gapšiui skirs realų laisvės atėmimą. Jis teismo salėje bus suimtas ir būdamas Seimo vicepirminku sėdės kalėjime?
Na taip, kaip ir Audrius Butkevičius, būdamas Seimo nariu, sėdėjo kalėjime.
Ir baigė Seimo kadenciją. Ar tai normali padėtis?
Ar aš sakau, kad normali? Bet mes dabar turime susitarti dėl teisinių procedūrų, nes jų teks laikytis. Jeigu mes jau įvažiavome į teisminių procedūrų kelią, tai sulaukime neginčijamo teismo sprendimo. Negerai, kad žmogus nesuvokia, kad jam reikėtų pasitraukti iš pareigų, kol vyksta teismai. Juk jis gali sulaukti ir palankaus sprendimo, visko gali būti.
