Prezidentas Valdas Adamkus nebeturi priekaištų vadinamojo Liustracijos įstatymo turiniui, tačiau mano, jog pats procesas turėtų būti integruotas ir vieningas. Tai paaiškėjo penktadienį po V. Adamkaus susitikimo su konservatorių lyderiu Andriumi Kubiliumi.
"Aš jau vakar tą pabrėžiau, kai pažeista procedūrinė įstatymo priėmimo seka, gali būti, kad įstatymo turinys prieštaraus Konstitucijai", - penktadienį žurnalistams sakė prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais Lauras Bielinis.
Tačiau, anot jo, šalies vadovas nesiekia kaip nors modifikuoti paties įstatymo.
L. Bielinio teigimu, prezidentas penktadienį susitikęs su konservatorių pirmininku Andriumi Kubiliumi "domėjosi, ar Tėvynės sąjunga turi kokių nors konstruktyvių pasiūlymų, kaip išeiti iš susidariusios situacijos" po to, kai ketvirtadienį parlamentarai neįveikė prezidento veto vadinamajam Liustracijos įstatymui, tačiau kartu nesutiko, jog pats įstatymas būtų taisomas.
Anot patarėjo, prezidentas, nors sutinka, kad paties įstatymo taisyti ir tobulinti nereikia, tačiau mano, jog visas liustracijos procesas yra "nesureguliuotas ir fragmentiškas, juo dažnai siekiama pasinaudoti siekiant trumpalaikių politinių tikslų".
Dėl šios priežasties V. Adamkus susitikime su konservatorių lyderiu aptarė galimybę įkurti darbo grupę, kuri "dirbtų ne su vienu įstatymu, bei taptų su liustracija susijusio proceso analizės centru".
"Darbo grupės tikslingumas - išties jinai neturėtų būti skirta vieno įstatymo analizei. (...) Pats procesas yra problema jau septyniolika metų, todėl darbo grupė turėtų išaiškinti tą bendrą istoriją. Yra daug ten pilkų, juodų dėmių. Apžvelgtų tą bendrą kontekstą aplink liustracijos procesus. Visa tai labai reikalinga, nes, be to, kad realizuotumėm patį įstatymą, reikalinga dar ir sutaikyti visuomenę", - kalbėjo L. Bielinis.
Konservatorių lyderis A. Kubilius po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė besidžiaugiąs, kad šalies vadovą tenkina toks įstatymas, koks jis yra dabar paruoštas.
"Pasikalbėjom apie liustracijos reikalus. Man džiugu pasakyti, kad prezidentas laikosi tos nuomonės, kad jei šiame etape buvo kokių nors procedūrinių pažeidimų, susijusių su šiuo įstatymu, tai toks įstatymas, koks buvo parengtas Seime ir už jį buvo balsuota, jisai iš esmės ir turės būti priimtas", - sakė A. Kubilius.
Praėjusią savaitę prezidentas V. Adamkus nepasirašė Seimo priimto naujo vadinamojo Liustracijos įstatymo, nes, jo vertinimu, įstatymo priėmimo procedūra ir turinys pažeidžia Konstituciją.
Šalies vadovas tuomet išsakė poziciją, kad priimant naują Liustracijos įstatymą nesilaikyta Seimo Statuto - nebuvo gauta Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinimo. Tokiu būdu esą buvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinto įstatymų leidybos proceso stadijų seka.
Valstybės vadovas taip pat skeptiškai įvertino ir įstatymo turinį, tačiau šis "turinys" niekaip nebuvo aptartas prezidento dekrete - V. Adamkaus priekaištai dėl paties teisės akto nuostatų buvo pateikti tik pranešime žiniasklaidai.
Ketvirtadienį parlamentarai balsuodami nesugebėjo įveikti prezidento veto, tačiau kartu nepritarė ir tam, kad vadinamasis Liustracijos įstatymas, kuris, be kita ko, apibrėžia KGB rezervo karininko sąvoką, įpareigoja juos įtraukti į specialią įskaitą bei reglamentuoja naujus Liustracijos komisijos veiklos pagrindus, būtų svarstomas iš naujo.
Tai reiškia, kad dabar seimūnai turės ieškoti išeities, kaip "išlaviruoti" šioje kolizijoje: viena vertus jie sutiko su prezidento veto, kita vertus - neparodė noro įstatymo taisyti. Be to, kaip penktadienį pareiškė L. Bielinis, taisyti įstatymo nenori ir prezidentas.
Tuo metu ketvirtadienį šalies vadovo patarėjas L. Bielinis parlamentarams posėdyje sakė, kad savo pasiūlymus, kaip keisti įstatymą, prezidentas pateiks, jei teisės aktas bus grąžintas svarstyti ir tobulinti iš naujo.
Anot A. Kubiliaus, kadangi jau sutarta dėl įstatymo turinio, tai parlamentarai sieks kuo greičiau priimti daug aistrų sukėlusį teisės aktą - veikiausiai bus renkami 29 Seimo narių parašai, kad vadinamąjį Liustracijos įstatymą būtų galima priimti nepažeidžiant Seimo Statuto nuostatų.
Be to, parlamentarai turėtų kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad šie panaikintų abejones, ar įstatymas buvo priimtas nepažeidžiant procedūrų.
Naujasis liustracijos procedūras nustatantis įstatymas, kuris apibrėžia ir KGB rezervo karininko sąvoką, priimtas spalio 11-ąją. Įstatymas nurodo, jog rezervininkai kartu su kadriniais sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojais bei slaptaisiais bendradarbiais turi būti įtraukti į specialią įskaitą.
Jame nustatoma, kad rezervo karininkas yra asmuo, įtrauktas į buvusios Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų rezervą, kuris buvo KGB mobilizacinė dalis, skirta karo grėsmės, jo pradžios, stichinių nelaimių ar masinių riaušių metu, taip pat karo atvejais.
Įsigaliojus įstatymui, šį apibrėžimą atitinkantys asmenys turėjo būti įrašyti į buvusių sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojų, slaptųjų bendradarbių bei rezervo karininkų įskaitą. Įskaitos sąraše atsidūręs asmuo būtų buvęs paviešintas, jei norėtų tapti Seimo nariu, prezidentu, europarlamentaru, teisėju, prokuroru ar eiti kitas nacionaliniam valstybės saugumui "jautrias" pareigas.
Įstatymas skirtas nustatyti apribojimus neprisipažinusiems buvusios sovietinio saugumo pareigūnams bei bendradarbiams.
Jie negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria parlamentas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė ar premjeras, jiems užkirstas kelias užimti aukštas pareigas ministerijose, dirbti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat nebūtų leidžiama būti prokurorais, dirbti Valstybės saugumo departamente (VSD pareigūnais), diplomatinėje tarnyboje ir panašiai.
Tuo tarpu prisipažinę sovietų saugumiečiai bei bendradarbiai šių sankcijų išvengtų.
Įstatyme taip pat užtrenkiamos durys prisipažinti pavėlavusiems. Buvusiame įstatyme numatytas terminas jau yra pasibaigęs, todėl nespėjusiems kitos galimybės naujasis įstatymas nesuteikia.
Pakeistasis įstatymas numato ir visiškai kitus Liustracijos komisijos veiklos pagrindus. Iki šiol ji dirbo visuomeniniais pagrindais. Pastaruoju metu komisija byrėjo - iš 5 buvusių narių tedirbo tik 3, trečaidienį pasitraukė dar vienas.
Naujajame įstatyme numatyta, kad komisijos veikla bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, ją sudarys 7 nariai, kurių po 2 siūlys prezidentas, generalinis prokuroras, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius bei 1 VSD vadovas.
Bendrą komisijos sudėtį tvirtinti ketinama pavesti Seimui.
